Hồ dinastijos laikų citadelė jau seniai domino archeologus, kurie tikėjosi čia aptikti radinių, galinčių daugiau papasakoti apie senovės Vietnamo valdovus. Šios viltys pagaliau pasiteisino – pačioje komplekso širdyje, už akmeninių, be galvų likusių drakonų skulptūrų, buvo aptikta dešimtys ilgus šimtmečius paslėptų daiktų. Tai paauksuoti terakotiniai artefaktai, menantys daugiau kaip šešių šimtų metų senumo laikotarpį.
Tarp rastų objektų ypač išsiskiria meistriškai paauksuotos puošmenos, atkurtos bodhi medžio lapų forma. Šie dirbiniai nebuvo paprastos dekoracijos – tai specialūs architektūriniai elementai, skirti tik karališkojo statuso pastatams. Jų ornamentuose vaizduojami drakonai aiškiai rodo, kad ši vieta buvo susijusi su iškilmingomis ceremonijomis.
Drakonas Rytų kultūrose simbolizuoja imperatorišką galią ir dievišką valdžios mandatą. Todėl šio motyvo naudojimas architektūroje turėjo pabrėžti valdovo autoritetą ir dinastijos didybę. Archeologus taip pat nustebino išskirtinė radinių būklė – praėjus daugiau nei 600 metų, paauksuoti paviršiai vis dar blizga, o ornamentų detalės išliko aiškiai matomos.
Pasak Hồ citadelės kompleksą prižiūrinčios paveldosaugos institucijos vadovo Nguyen Ba Linh, šis atradimas yra labai svarbus. Analizuodami radinių išsidėstymą, archeologai galėjo tiksliau nustatyti pagrindinės Tay Do citadelės salės vietą.
Didžiausia šio atradimo vertė slypi ne tik pačiuose artefaktuose, bet ir informacijoje, kurią jie suteikė apie viso komplekso struktūrą. Radinių išdėstymas tapo savotišku žemėlapiu, leidusiu tyrėjams suprasti, kaip buvo suplanuotas ceremoninis citadelės centras.
Kiekvienas paauksuotas elementas buvo montuojamas pagal kruopščiai apgalvotą simbolinę sistemą. Tokia architektūra turėjo ne tik puošti pastatus, bet ir perduoti politinę bei dvasinę žinią.
Drakono motyvo derinimas su bodhi medžio lapu nėra atsitiktinis. Bodhi medis budizme siejamas su nušvitimu, todėl šis simbolis suteikė religinių prasmių.
Tokiu būdu pasaulietinė imperatoriškoji valdžia buvo susieta su dvasinės išminties idėja. Manoma, kad Hồ dinastijos architektai ir ideologai siekė parodyti valdžią kaip ne tik politinę, bet ir dvasinę lyderystę.
Hồ dinastijos citadelė yra vienas įspūdingiausių istorinių statinių Vietname. Ji buvo pastatyta 1397 metais tarp Ma ir Buoi upių.
Pati citadelė užima daugiau kaip 150 hektarų teritoriją. Jei skaičiuotume ir visą aplinkinį kompleksą, jo plotas gali siekti net apie 5000 hektarų.
Nepaisant didžiulio masto, Vietnamo sostine ši vieta buvo labai trumpą laiką – vos devynerius metus, nuo 1398 iki 1407 metų. Toks trumpas laikotarpis stebina, turint omenyje, kiek pastangų pareikalavo tokios didelės citadelės statyba.
Vėlesniais amžiais citadelės reikšmė išliko. XVI–XVIII amžiais ji tapo svarbiu politiniu ir kultūriniu centru Šiaurės Centrinio Vietnamo regione.
Viena iš įdomiausių šio komplekso savybių yra statybinės medžiagos pasirinkimas. Tuo metu Vietname dauguma pastatų buvo statomi iš medžio, tačiau šioje citadelėje plačiai naudotas akmuo.
Tikėtina, kad toks sprendimas buvo priimtas siekiant sukurti ilgaamžį valdžios simbolį. Šiandien tai labai padeda archeologams, nes akmeniniai statiniai daug geriau išsilaiko per šimtmečius.
Paauksuotų artefaktų atradimas laikomas svarbiu žingsniu tiriant šį istorinį kompleksą. Jis leidžia geriau suprasti to meto architektūros planavimą ir ceremoninių erdvių paskirtį.
Tolesni kasinėjimai ir išsamesni radinių tyrimai gali suteikti dar daugiau žinių. Mokslininkai tikisi išsiaiškinti ne tik gamybos technologijas, bet ir žaliavų kilmę bei ceremonijas, kurios kadaise vyko šioje įspūdingoje citadelėje.
