Rusijos pareigūnai pradėjo baudžiamąjį tyrimą prieš „Telegram“ įkūrėją Pavelą Durovą, teigdami, kad jo sukurta žinučių platforma esą buvo naudojama teroristinei veiklai organizuoti. Tai žymi naują eskalaciją ilgametėje Kremliaus ir technologijų milijardieriaus priešpriešoje.
Valstybinis laikraštis „Rossiyskaya Gazeta“ ir Kremliui artimas bulvarinis dienraštis „Komsomolskaya Pravda“ antradienį pranešė, kad tyrėjai aiškinasi, ar „Telegram“ buvo naudojama koordinuoti išpuolius, tarp jų – 2024 m. žudynes „Crocus City Hall“ koncertų salėje, taip pat Darios Duginos, Rusijos nacionalistinės ideologijos kūrėjo Aleksandro Dugino dukros, ir generolo Igorio Kirilovo nužudymus.
Abu leidiniai, remdamiesi Federaline saugumo tarnyba (FSB), teigia, kad nuo 2022 metų „Telegram“ buvo pasinaudota įvykdant daugiau nei 153 000 nusikaltimų, iš jų apie 33 000 bylų esą susijusios su diversijomis, terorizmu ar ekstremizmu. Pranešimuose taip pat tvirtinama, kad Durovas ignoravo daugiau nei 150 000 Rusijos žiniasklaidos prievaizdo „Roskomnadzor“ prašymų pašalinti turinį.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas dar labiau padidino spaudimą, pareiškęs, kad valdžios institucijos yra fiksavusios „didelį pažeidimų skaičių“ ir „Telegram“ „nenorą bendradarbiauti“.
Šis tyrimas – naujas etapas daugiau nei dešimtmetį trunkančiame Maskvos konflikte su Durovu. 2018 m. Rusija bandė užblokuoti „Telegram“ po to, kai bendrovė atsisakė perduoti šifravimo raktus. Šis draudimas galiausiai žlugo, tačiau nuo to laiko valdžia periodiškai ribojo platformos veikimą ir taikėsi ir į kitas užsienio paslaugas, įskaitant „WhatsApp“.
Durovas, palikęs Rusiją 2014 metais, nuolat teigia, kad spaudimas jam yra politiškai motyvuotas. Vasario pradžioje jis įspėjo, kad Maskva mėgina nukreipti vartotojus į valstybės kontroliuojamą žinučių siuntimo programėlę, „sukurtą sekimui ir politinei cenzūrai“. Pasak jo, „Telegram“ gina žodžio laisvę ir privatumą „nepaisant jokio spaudimo“.
Tačiau problemų technologijų verslininkas turi ir už Rusijos ribų. 2024 m. jis buvo sulaikytas Prancūzijoje ir laikinai negalėjo išvykti iš šalies, jam pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo organizuoto nusikalstamumo veikloje. Prokurorai teigė, kad Durovas atsisakė bendradarbiauti su valdžia kovojant su neteisėtu turiniu „Telegram“ platformoje, įskaitant vaikų pornografiją. Durovas visus kaltinimus neigia.
Nuo 2013 m. veikianti „Telegram“ tapo viena pagrindinių informacijos sklaidos priemonių Rusijoje ir visoje Ukrainos karo zonoje. Ja naudojasi tiek valdžios atstovai, tiek opozicija, taip pat ir Ukrainos lyderiai, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Platformos duomenimis, visame pasaulyje ji turi apie 1 mlrd. aktyvių vartotojų.
Reaguodamas į žinias apie Rusijos pradėtą tyrimą, Durovas socialiniuose tinkluose pareiškė: „Kiekvieną dieną valdžia išgalvoja naujus pretekstus riboti rusų prieigą prie „Telegram“, stengdamosi nuslopinti teisę į privatumą ir žodžio laisvę. Liūdnas reginys – valstybė, bijanti savo pačios žmonių.“
