Mokslas pasaulyje vis dar lieka daugybė neatsakytų klausimų. Iki šiol nežinome, kas tiksliai nutinka žmogaus sąmonei po mirties.
Daugumai žmonių mirtis siejasi su akimirka, kai sustoja širdis. Kino filmuose dažnai rodoma būtent tokia mirties scena: girdime nenutrūkstamą kardiomonitoriaus signalą ir suprantame, kad herojus mirė.
Tačiau realybėje viskas vyksta kiek kitaip. Sąmonė gali išlikti dar kelias valandas po to, kai žmogus oficialiai paskelbiamas mirusiu.
Įsivaizduokite: artimieji jau aprauda mirusįjį, o jo smegenys vis dar tęsia savo veiklą.
Naujas požiūris į mirtį
Arizonos valstijos universiteto mokslininkė Anna Fauler (Anna Fowler), skaitydama pranešimą Amerikos mokslo pažangos asociacijos konferencijoje Finikse, pabrėžė, kad mirimo procesas nėra staigus perėjimas nuo gyvybės prie nebūties.
„Duomenys rodo, kad biologinės ir neuronų funkcijos nenutrūksta akimirksniu. Jos silpsta palaipsniui – kelias minutes ar net valandas. Tai leidžia manyti, kad mirtis yra procesas, o ne momentinis įvykis“, – teigė Anna Fauler.
Mokslininkai nustatė, kad maždaug 20 % žmonių, patyrusių klinikinę mirtį, pasakoja apie sąmoningas patirtis tuo laikotarpiu, kai smegenų aktyvumas tarsi nebebuvo fiksuojamas. Vieni pasakoja matę mirusius artimuosius, kiti – angelus. Tokia patirtis gali rodyti, kad smegenys tam tikru lygiu ir toliau veikia.
Anna Fauler iškėlė teoriją, jog žmogaus smegenys gali tęsti veiklą dar kelias valandas po mirties. Tai, be kita ko, galėtų paaiškinti, kodėl penktadalis žmonių, kurių smegenų veikla kurį laiką nebuvo registruojama, sugeba prisiminti, kas vyko jų aplinkoje tuo laikotarpiu.
Šiai nuomonei pritaria ir Niujorko universiteto Medicinos centro intensyviosios terapijos ir reanimacijos tyrimų skyriaus vadovas Semas Parnija (Sam Parnia). Jo įsitikinimu, tikroji žmogaus mirtis įvyksta vėliau, nei mums įprasta manyti.
„Per pastarąjį dešimtmetį supratome, kad žmogaus organizmo ląstelės, įskaitant smegenų ląsteles, savo irimo procesą pradeda tik po žmogaus mirties“, – aiškino Semas Parnija.
Eksperto vertinimu, kalbėti galima ne tik apie valandas, bet kai kuriais atvejais ir apie dienas.
