Genai daro didelę įtaką žmogaus sveikatai ir organizmo funkcionavimui. Manoma, kad žmogaus organizme yra apie 20 tūkstančių genų, kurie lemia mūsų vystymąsi, biologinius procesus ir gebėjimą prisitaikyti prie aplinkos. Dalis ligų yra glaudžiai susijusios su genetiniais veiksniais.
Genetinė kilmė būdinga daugeliui sveikatos sutrikimų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, onkologines bei autoimunines ligas. Kai kuriais atvejais paveldimi genų variantai ar mutacijos gali smarkiai padidinti tam tikrų ligų tikimybę.
Kai kurios ligos beveik visiškai nulemtos paveldimų genetinių pokyčių. Tokiais atvejais svarbiausią vaidmenį atlieka mutacijos ar genų variantai, kurie perduodami iš kartos į kartą. Tokios genetinės ligos nėra susijusios su gyvenimo būdu ar aplinkos veiksniais.
Šeimos medicininės istorijos analizė gali padėti nustatyti padidėjusią riziką susirgti tam tikromis ligomis. Jei tam tikri sveikatos sutrikimai dažnai pasitaikė giminėje, tai gali būti svarbus signalas gydytojams ir pacientams.
Specialistų teigimu, tokia informacija gali tapti pagrindu atlikti genetinius tyrimus arba imtis profilaktinių priemonių. Laiku įvertinus paveldimumą, galima geriau suprasti galimas sveikatos rizikas ir imtis prevencijos.
Tačiau genai ne visada visiškai nulemia žmogaus sveikatos ateitį. Daug ligų atsiranda dėl genetinių veiksnių ir aplinkos poveikio derinio. Didelę įtaką turi ir gyvenimo būdas, mityba, fizinis aktyvumas bei žalingi įpročiai.
Net ir turint nepalankų paveldimumą, sveika gyvensena gali reikšmingai sumažinti daugelio ligų riziką. Tai ypač svarbu kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, kai kurias onkologines ligas, autoimuninius sutrikimus ar psichikos sveikatos problemas.
Renkant informaciją apie šeimos sveikatą, svarbu atsižvelgti į skirtingų giminystės laipsnių artimuosius. Tokia informacija leidžia susidaryti išsamesnį vaizdą apie galimas paveldimas rizikas.
Pirmos eilės giminaičiams priskiriami tėvai, biologiniai broliai ir seserys bei vaikai. Būtent šių artimųjų sveikatos istorija dažniausiai turi didžiausią reikšmę vertinant paveldimų ligų tikimybę.
Antros eilės giminaičiai yra seneliai, tetos, dėdės, netikri broliai ir seserys, brolių ir seserų vaikai bei anūkai. Jų sveikatos duomenys taip pat gali suteikti svarbios informacijos apie galimus paveldimumo modelius.
Trečios eilės giminaičiams priskiriami pusbroliai, pusseserės, proseneliai ir provaikaičiai. Nors jų įtaka paveldimumo vertinimui mažesnė, tokia informacija vis tiek gali būti naudinga platesnei sveikatos istorijos analizei.
Renkant šeimos anamnezę svarbu užfiksuoti, kokiame amžiuje giminaičiams buvo diagnozuotos ligos. Taip pat verta pažymėti tiek esamas, tiek anksčiau buvusias sveikatos problemas.
Ypatingą dėmesį rekomenduojama skirti ankstyvo amžiaus širdies ir kraujagyslių ligoms, onkologiniams susirgimams, cukriniam diabetui bei paveldimiems sindromams. Tokia informacija gali padėti gydytojams tiksliau įvertinti individualią riziką.
Specialistai pabrėžia, kad šeimos sveikatos istorija yra paprasta, tačiau labai vertinga priemonė vertinant ligų riziką. Nors genų pakeisti negalime, savo gyvenimo būdą ir kasdienius įpročius galime koreguoti.
Būtent gyvenimo būdas dažnai lemia, ar paveldima rizika iš tikrųjų pasireikš. Todėl sveika mityba, fizinis aktyvumas, streso kontrolė ir žalingų įpročių atsisakymas gali turėti didelę įtaką ilgalaikei sveikatai.
