Naujausi archeologiniai tyrimai Vokietijoje leidžia iš naujo pažvelgti į žmonijos rašto atsiradimą. Švabijos Alpių urvuose aptikti akmens amžiaus artefaktai su pasikartojančiais ženklais rodo, kad žmonės simboline ženklų sistema galėjo naudotis dar prieš 40 tūkst. metų – gerokai anksčiau, nei atsirado senovės Mesopotamijos dantiraštis.
Iki šiol seniausia rašto sistema buvo laikomas maždaug 3000 m. pr. Kr. datuojamas Mesopotamijos dantiraštis. Tačiau nauji duomenys rodo, kad simbolinis ženklų naudojimas informacijai koduoti prasidėjo dešimtimis tūkstančių metų anksčiau ir gali būti laikomas ankstyviausia rašto pirmtake.
Kas slypi akmens amžiaus artefaktuose?
Archeologai daugelį metų tyrinėjo 260 relikvijų, rastų Švabijos Alpių urvuose pietvakarių Vokietijoje. Tarp radinių – iš ilties išdrožta nedidelė mamuto figūrėlė ir garsusis „Adorantas“ – žmogaus-liūto figūra išskėstomis rankomis.
Ant šių daiktų mokslininkai aptiko pasikartojančias linijų, kryželių, taškų ir įrėžimų sekas. Šie ženklai nėra atsitiktiniai – jie sudaro struktūras, kurios kartojasi skirtinguose objektuose ir rodo tikslingą, sistemišką žymėjimą.
Mokslininkų komanda užfiksavo daugiau kaip 3000 geometrinių raižinių ir sudarė akmens amžiaus ženklų duomenų bazę. Vėliau ji buvo analizuojama pasitelkus kompiuterinius metodus, siekiant palyginti šių simbolių struktūrą su vėlesnėmis rašto sistemomis, įskaitant ankstyvąjį dantiraštį.
Netikėti tyrimo rezultatai
Tyrimo rezultatai nustebino: paaiškėjo, kad Mesopotamijos dantiraštis savo struktūra labiau primena akmens amžiaus simbolius nei šiuolaikines rašto sistemas. Tai leidžia manyti, kad pagrindiniai rašto principai galėjo išlikti beveik nepakitę dešimtis tūkstančių metų.
Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad šie ženklai greičiausiai neatspindi šnekamosios kalbos. Dažnas tų pačių simbolių kartojimasis (pavyzdžiui, keli kryželiai ar linijos iš eilės) nėra būdingas kalbos struktūrai. Tai veikiau liudija apie ankstyvąsias informacijos žymėjimo sistemas, kuriomis žmonės fiksavo svarbius duomenis ar reiškinius.
Šios išvados rodo, kad akmens amžiaus žmonių pažintiniai gebėjimai buvo itin aukšti ir iš esmės nenusileido šiuolaikiniams žmonėms. Jie jau tada gebėjo abstrakčiai mąstyti, sisteminti informaciją ir ją kaupti naudodamiesi simboliais.
Simboliai, raštas ir matematinis mąstymas
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad žmogaus gebėjimas koduoti informaciją ženklais ir simboliais formavosi tūkstančius metų. Raštas – tik viena, palyginti vėlyva, ilgos ženklinių sistemų raidos grandis. Šiandien šių principų tąsa matoma ir kompiuterinėse sistemose, kurios taip pat remiasi informacijos kodavimu ženklais.
Anksčiau buvo priimta manyti, kad matematika ir raštas vystėsi lygiagrečiai, senovės civilizacijoms pradėjus vesti ūkio apskaitą. Tačiau nauji duomenys rodo, kad abstraktus matematinis mąstymas atsirado gerokai anksčiau, dar iki pirmųjų raidžių. Senovinė keramika liudija, kad žmonės suprato geometrinius principus jau prieš maždaug 8000 metų.
Pasak vieno iš tyrimo autorių Kristiano Bentco, žmogaus istorijoje galima matyti nenutrūkstamą simbolinių sistemų raidą – nuo paprastų įrėžimų ant kaulo ar akmens iki sudėtingų rašto ir skaitmeninių kodų, kuriais šiandien grindžiamos mūsų technologijos.
