Vokietijos Bundestagas patvirtino daugiamilijardinį bepiločių orlaivių pirkimo kontraktą, tačiau tik po to, kai valdančiosios koalicijos parlamentarai įvedė griežtesnes finansines ribas ir papildomą kontrolę. Tokį sprendimą paskatino klausimai dėl sandorio kainodaros, dokumentų slaptumo ir milijardieriaus investuotojo Peterio Thielio dalies bendrovėje „Stark“.
Vokietijos parlamentas Berlyne trečiadienį pritarė milžiniškam karinių dronų pirkimo kontraktui, tačiau tik po to, kai koalicijos atstovai į sutartį įtraukė naujas, teisiškai privalomas išlaidų lubas ir sustiprintą parlamentinę kontrolę.
Sutartis dėl „klajojančiosios amunicijos“ (angl. loitering munitions) pirkimo iš Berlyne įsikūrusio startuolio „Stark“ ir jo konkurento „Helsing“ buvo patvirtinta Bundestago biudžeto komitete. Tačiau kartu su ja priimtos ir nuostatos, ribojančios galutinę Gynybos ministerijos išlaidų sumą bei numatančios, kad didesniems papildomiems užsakymams reikės naujo parlamento pritarimo.
Šie vėlyvos stadijos pakeitimai, aprašyti dokumente, kurį matė žiniasklaida, atsirado po kelių dienų politinių ginčų dėl Thielio mažumos investicijos į „Stark“, taip pat dėl platesnių koalicijos parlamentarų abejonių, kaip buvo sukonstruota visa pagrindinė sutartis ir kokia apimtimi ji buvo atskleista Bundestagui.
Konfidenciali sutartis ir nauji ribojimai
Konfidenciali sutartis su „Stark“, su kuria susipažino žurnalistai, numato septynerių metų pagrindinę sisteminę sutartį ir pradinį fiksuotą užsakymą, kurio vertė siekia 268,6 mln. eurų. Jei būtų pasinaudota visomis papildomų užsakymų galimybėmis, bendra suma galėjo išaugti maždaug iki 2,86 mlrd. eurų.
Pagal trečiadienį priimtas sąlygas visi papildomi užsakymai, viršijantys pradinį paketą, turės būti iš naujo tvirtinami parlamente. Be to, prieš tęsiant tolesnius pirkimus Gynybos ministerija privalės įrodyti, kad sistema yra pilnai kvalifikuota ir paruošta serijinei gamybai.
Jei ministerija norėtų viršyti nustatytą 1 mlrd. eurų išlaidų ribą, ji privalės pateikti parlamentarams atnaujintą poreikių pagrindimą ir išsamią kainodarą patvirtinančią dokumentaciją.
„Stark“ reakcija ir investuotojų šešėlis
„Stark“ palankiai įvertino Bundestago sprendimą, pareikšdama, kad jis „žymi naują etapą Vokietijos gynybos politikoje ir rodo pasitikėjimą inovatyviomis įmonėmis“.
Kalbėdama apie naujas finansines lubas ir papildomą kontrolę, bendrovė pabrėžė: „Esame pasirengę bet kuriuo metu pristatyti papildomas sistemas, jei tik jos bus patvirtintos.“
Nėra aišku, kokio dydžio dalį „Stark“ bendrovėje valdo Peteris Thielis. Jis yra žinomas kaip buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo rėmėjas ir konservatyvių kandidatų, tarp jų – viceprezidento JD Vance’o, finansuotojas, siejamas su populistine Respublikonų partijos stovykla.
Peterio Thielio įkurta privati „Thiel Foundation“, į kurią žiniasklaida kreipėsi dėl komentaro, į paklausimus elektroniniu paštu neatsakė.
Kainodaros klausimai ir parlamentinė kontrolė
Be investuotojo klausimo, koalicijai priklausantys biudžeto komiteto nariai išreiškė susirūpinimą ir dėl sutarties kainodaros struktūros bei išredaguotų, parlamentui pateiktų dokumentų pastraipų. Krikščionių demokratų parlamentaras Andreasas Mattfeldtas viešai pabrėžė, kad „atsakomybė nereiškia automatinio pritarimo viskam“.
Iš pradžių sutartys buvo sukonstruotos taip, kad, vienam tiekėjui nepajėgus įvykdyti įsipareigojimų, kitas galėtų padidinti apimtis ir patenkinti visus Bundesvero poreikius. Tačiau, įvedus vieno milijardo eurų lubas kiekvienai bendrovei be naujo parlamento pritarimo, parlamentarai apribojo tokį įmontuotą „rezervinį variantą“. Dabar bet koks didesnis sutarties išplėtimas turės būti priimamas aiškiu politiniu sprendimu.
