Ukraina mato siaurą galimybę užsitikrinti savo ateitį Europos Sąjungoje – tarp Vengrijos rinkimų šių metų balandį ir Prancūzijos prezidento rinkimų 2027 m. balandį, teigia pareigūnai Briuselyje ir Kyjive.
Kyjivas siekia, kad į taikos susitarimą, kurį derina Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas, būtų įrašyta nuoroda į Ukrainos narystę ES 2027 m. Ukraina šį laikotarpį tarp dviejų svarbių Europos rinkimų mato kaip palankiausią momentą realiai prisijungti prie Bendrijos.
Europos Sąjunga rengia planą, kuriuo jau kitais metais Ukrainai būtų suteikta dalinė narystė. Tai suteiktų Ukrainai stebėtojos tipo statusą Europos Vadovų Tarybos posėdžiuose ir Europos Parlamento komitetuose, kol šalis užbaigs būtinas reformas visavertėms narystės teisėms įgyti.
„Tiesa, kad norime greitesnio narystės kelio“, – per spaudos konferenciją Kyjive, minint ketvirtąsias Rusijos plataus masto invazijos metines, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„2027-ieji mums yra labai svarbūs ir, tikiuosi, realūs tam, kad [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas negalėtų blokuoti mūsų narystės dešimtmečiams“, – kalbėjo Zelenskis. Jis pridūrė, kad Kyjivas stengiasi išvengti NATO narystės scenarijaus, kai Ukrainos prisijungimo perspektyva faktiškai atsidūrė aklavietėje dėl Vašingtono nepritarimo.
Skaičiuojama, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas neleis Ukrainos paraiškai pajudėti iš vietos iki balandį vyksiančių rinkimų, nes priešiška pozicija Ukrainos atžvilgiu yra tapusi viena pagrindinių jo rinkimų kampanijos temų. Tačiau, anot vieno ES diplomato ir vieno Ukrainos pareigūno, jei Orbánas iškovotų dar vieną kadenciją, jis galėtų sušvelninti savo poziciją, ypač jeigu jį spaustų Trumpas. Abu pašnekovai sutiko kalbėti anonimiškai.
Jei Orbánas Vengrijos rinkimus pralaimėtų, ir Briuselis, ir Kyjivas mato galimybę atsiverti naujam etapui vadovaujant opozicijos lyderiui Péteriui Magyarui, kuris kol kas pirmauja apklausose.
Pasak ES diplomato, nors Magyaras yra reiškęs kritikos Ukrainos atžvilgiu, jis vis dėlto atrodo nusiteikęs bendradarbiauti su Briuseliu labiau „konstruktyviai“. Noras atlaisvinti šiuo metu įšaldytas ES lėšas Vengrijai jam galėtų tapti reikšmingu motyvu atsisakyti Vengrijos veto Ukrainos narystės klausimu. Jei to nepakaktų, spaudimą galėtų padidinti ir JAV administracija – jeigu Trumpas ir toliau norės būti pagrindinis „sandorio“ architektas.
„Galite pasikliauti Europos Sąjunga – būsime jūsų pusėje tiek, kiek reikės“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa Zelenskiui per antradienio spaudos konferenciją. „Esame pasiryžę kurti laisvą, suverenią ir klestinčią Ukrainą Europos Sąjungos viduje.“
Problema su pažadu „tiek, kiek reikės“
Kyjive nuogąstaujama, kad jeigu derybos užsitęs ir Trumpas praras susidomėjimą taikos susitarimu, pažadas „tiek, kiek reikės“ gali reikšti, jog Ukraina bus už ES durų bent iki kitų Europos Parlamento rinkimų 2029 m., o gal ir dar ilgiau.
Tiek Briuselis, tiek Kyjivas taip pat žiūri į 2027 m. balandį vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus, kuriuose kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis susivienijimas, ilgą laiką palaikęs draugiškus ryšius su Kremliumi, kol kas pirmauja apklausose. Baiminamasi, kad jei Marine Le Pen partija laimėtų prezidento postą dar iki Ukrainai suteikiant vietą ES, ji galėtų blokuoti Kyjivo narystę.
Vis dėlto, anot aukšto rango ES pareigūno, visavertė Ukrainos narystė ES iki 2027 m. yra atmesta kaip nereali.
Kalbėdama antradienį kartu su Zelenskiu ir Costa, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pripažino, kad „aiški data“ yra „svarbi“ Zelenskiui, tačiau pabrėžė, kad ES atveju „vien datos, be užbaigtų reformų, neįmanomos“.
Kol Ukraina stengiasi įtikinti valstybes nares, kad artimiausiu metu įvykdys visus kriterijus, reikalingus įstoti į ES, Briuselyje vis garsiau kalbama apie poreikį atnaujinti stojimo procesą ir jį pritaikyti dabartinei geopolitinei realybei.
„Daugybėje susitikimų dabar svarstome, kaip galėtume paspartinti Ukrainos kelią į Europos Sąjungą“, – sakė ES plėtros komisarė Marta Kos, kartu įspėjusi: „Be reformų niekas nebus įmanoma.“
Vis dėlto, pridūrė Kos, būtina platesnė diskusija tarp ES valstybių narių dėl stojimo proceso metodikos, kuri esą nebėra tinkama laikams, kuriuose gyvename. „Ši metodika gera taikos laikotarpiu, kai turime laiko“, – pabrėžė ji.
Jei ES nesugebės prisitaikyti, ji rizikuoja nustumti potencialias naujas nares Kremliaus ir jo sąjungininkų įtakos link, įspėjo komisarė.
„Jeigu artimiausiu metu nesugebėsime integruoti savo kandidačių į ES, iškils pavojus, kad kažkas kitas įgis didesnę įtaką šiose šalyse ir panaudos jas prieš mus, pavers jas ginklu prieš Europą“, – sakė Kos.
