Vis dėlto, kaip ir kiti perdraudikai, „Munich Re“ svarbioje turto ir nelaimingų atsitikimų (žalų) perdraudimo veikloje turi susitaikyti su mažėjančiomis kainomis. Nepaisant to, planuojama, kad 2026 metais pelnas augs toliau ir sieks 6,3 mlrd. eurų. Ketvirtadienį paskelbtos naujienos biržoje buvo sutiktos neigiamai, nors bendrovė ir paskelbė netikėtai didelę dividendų išmoką.
Vidudienį „Munich Re“ akcijų kaina buvo nukritusi daugiau nei 2 procentais – iki 541,20 euro, ir vertinant pagal dienos rezultatus tapo viena didžiausių nuostolininkių tarp DAX indekso bendrovių. Nuo metų pradžios akcijos vertė sumažėjo maždaug 4 procentais, o palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus jos šiuo metu prekiaujamos šiek tiek pigiau. Vis dėlto per pastaruosius trejus metus akcijų kaina išaugo daugiau nei du trečdalius.
Dar prieš kelerius metus perdraudikai iš savo klientų – tokių kaip „Allianz“ ar „Generali“ – kasmet galėjo reikalauti vis didesnio atlygio už tai, kad perimdavo dalį jų sutarčių portfeliuose esančių rizikų. Tačiau ši tendencija baigėsi dar 2025 metais. 2026 metų pradžioje vykusioje svarbioje turto ir nelaimingų atsitikimų perdraudimo sutarčių atnaujinimo kampanijoje „Munich Re“ teko susidurti su maždaug 2,5 procento vidutiniu kainų sumažėjimu. Į šį rodiklį jau yra įskaičiuota infliacijos ir rizikos struktūros pokyčių korekcija.
Siekdama išvengti nuostolingų sutarčių, „Munich Re“ nusprendė dalies verslo iš viso nesudaryti. Dėl to atnaujintų įmokų portfelis šioje kampanijoje sumažėjo beveik 8 procentais – iki 13,7 mlrd. eurų.
Ryškiausias kainų sumenkimas fiksuotas gamtos katastrofų žalų perdraudimo srityje. Pasak valdybos pirmininko Christopho Jureckos, šiame segmente įmokų lygis smuko apie 6 procentais. Vis dėlto vaizdo konferencijoje su žurnalistais jis pabrėžė, kad atnaujintų sutarčių maržos išlieka „tvirtos ir sveikos“.
Rinkos dalyviai kainų kritimo buvo tikėjęsi. Pastarosiomis savaitėmis apie panašias tendencijas pranešė reitingų agentūros bei trečias pagal dydį pasaulyje perdraudikas „Hannover Rück“. Trečioji didžioji perdraudimo rinkos dalyvė – Ciuriche įsikūrusi „Swiss Re“ – savo metinius rezultatus ketina pristatyti penktadienį, vasario 27 dieną.
Jurecka paaiškino, kad „Munich Re“ ir toliau prognozuoja pelno augimą 2026 metais dėl palankių tendencijų kituose veiklos segmentuose. Prie to prisidės gyvybės ir sveikatos draudimo perdraudimo veikla bei tiesioginis darbas su dideliais pramoniniais klientais, kuris taip pat priskiriamas perdraudimo segmentui. Dėl šių veiksnių tikimasi, kad viso perdraudimo verslo pelnas 2026 metais padidės nuo 5,2 mlrd. iki 5,4 mlrd. eurų.
Iš savo dukterinės pirminės draudimo bendrovės „Ergo“ Diseldorfe „Munich Re“ valdyba 2026 metais tikisi apie 900 mln. eurų pelno – panašaus, koks buvo uždirbtas ir praėjusiais metais.
2025 metais „Munich Re“ perdraudimo verslo rezultatai buvo ypač geri dėl to, kad po naikinančių miškų gaisrų Kalifornijoje sausio mėnesį nebebuvo kitų itin brangių gamtos katastrofų. Pavyzdžiui, perdraudikai išvengė didelių uraganų Jungtinėse Valstijose, kurie kai kuriais metais draudimo sektoriui sukelia milijardinius nuostolius.
Vis dėlto Los Andželo gaisrai tapo brangiausia miškų gaisrų katastrofa draudikų istorijoje. Remiantis tyrimais, sunaikinimai draudimo sektoriui kainavo apie 40 mlrd. JAV dolerių (apie 33,9 mlrd. eurų). „Munich Re“ šie nuostoliai turto ir nelaimingų atsitikimų perdraudimo segmente galiausiai atsispindėjo maždaug 800 mln. eurų žala.
Norėdama ir toliau užtikrinti didelius pelnus ateinančiais metais, „Munich Re“ iki 2030 metų planuoja sumažinti savo sąnaudas maždaug 600 mln. eurų. Pasak Jureckos, perdraudimo veikloje daugiausia dėmesio bus skiriama procesų pertvarkai – darbui „kitaip ir geriau“. Tuo tarpu pirminės draudimo dukterinei bendrovei „Ergo“ svarbiausios bus tiesioginės efektyvumo didinimo ir sąnaudų mažinimo priemonės. „Ergo“ iki 2030 metų ketina aktyviau diegti dirbtinį intelektą ir planuoja atsisakyti maždaug 1 000 darbo vietų.
„Munich Re“ akcininkai gali tikėtis gerokai didesnių dividendų. Už 2025 metus jiems ketinama išmokėti po 24 eurus už akciją – penktadaliu daugiau nei metais anksčiau. Be to, bendrovė iki 2027 metų visuotinio akcininkų susirinkimo ketina skirti iki 2,25 mlrd. eurų savo pačios akcijų supirkimo programai.
