Aukšto rango JAV Demokratų partijos politikė oficialiai atsiprašė Danijos ministro pirmininkės Mettės Frederiksen po to, kai respublikonų senatorius Lindsey Grahamas Miunchene šio mėnesio pradžioje grubiai išplūdo Danijos vadovę dėl Grenlandijos.
„Rašau šiandien norėdama atsiprašyti už savo vaidmenį JAV senatorių delegacijoje ir aiškiai išreikšti nepritarimą pastaboms, kurios buvo išsakytos per mūsų susitikimą su jumis“, – rašoma vasario 24 d. datuotame laiške, kurį Mettės Frederiksen atžvilgiu parašė senatorė Elissa Slotkin (Demokratų partija, Mičiganas). „Mūsų delegacijos elgesys neatspindėjo mano požiūrio į mūsų sąjungą.“
Grahamas, artimas Donaldo Trumpo sąjungininkas, sukėlė pasipiktinimą, kai už uždarų durų vykusiame Danijos pareigūnų ir JAV įstatymų leidėjų susitikime Miuncheno saugumo konferencijos (vasario 13–15 d.) paraštėse grubiai užsipuolė Frederiksen. Įtampa kilo po to, kai JAV prezidentas sausį kelis kartus pagrasino aneksuoti Grenlandiją.
Pietų Karolinos senatorius, anot su situacija susipažinusio Kongreso padėjėjo, susitikimą pradėjo keikdamasis. Pasak šio šaltinio, Grahamas Mettei Frederiksen rėžė: „Ką po velnių rūpi, kam priklauso Grenlandija?“
Vėliau jis esą Danijos premjerę pavadino „maža ponia“. Tokie žodžiai, anot Kongreso padėjėjo, buvo tokie šokiruojantys ir „visiškai nepriimtini“, kad Slotkin per pirmąsias susitikimo dešimt minučių tiesiog atsistojo ir išėjo.
Reaguodamas į viešą atsiprašymą, Grahamas savo pozicijos nešvelnino ir pareiškė: „Dar kartą pasakysiu – man visiškai nerūpi, kam priklauso Grenlandija.“
„Man svarbiausia Grenlandijos atžvilgiu yra tai, kad prezidentas Trumpas nori sustiprinti salos gynybinius pajėgumus ir taip padaryti NATO Arkties gynybą tvirtesnę“, – aiškino jis. „Mano nuomone, Europos valstybių ir Grenlandijos pareigūnų reakcija praleido esmę.“
Šie pareiškimai rodo, kad įtampa tarp Vašingtono ir Kopenhagos išlieka didelė net ir po to, kai Trumpas praėjusio mėnesio pabaigoje oficialiai atsisakė teritorinių pretenzijų į Grenlandiją. Slotkin laiškas taip pat atskleidžia, kokio masto pasipriešinimo JAV viduje sulaukė prezidento kampanija dėl šios autonominės Arkties teritorijos – manoma, kad būtent tai nemaža dalimi prisidėjo prie vėlesnio Baltųjų rūmų pozicijos atšvelninimo.
„Grasinimai panaudoti karinę jėgą perimant Grenlandiją ir, be abejo, su jumis mūsų susitikime pavartotas tonas neatspindi daugumos amerikiečių nuomonės“, – rašė Slotkin. „Grasinimai įsiveržti į suverenią teritoriją yra nereikalingi ir iš esmės kenkia amerikiečių saugumui.“
Tačiau Demokratų partijos atstovė pripažįsta, kad santykiai tarp abiejų Atlanto pusių po Trumpo bandymo „perimti“ autonominę Danijos teritoriją iš esmės pasikeitė – taip mano ir daugelis Europos sostinių.
„Suprantu, kad pastarųjų mėnesių įvykiai supurtė europiečius ir galbūt pakeitė mūsų tarpusavio santykius ilgam laikui“, – rašo ji. „Vis dėlto aš tikiu, kad mūsų šalys siejamos ne tik atsitiktiniais bendrais interesais, bet ir bendromis vertybėmis.“
Frederiksen biuras į prašymą pakomentuoti kol kas neatsakė.
