Sėkmingai įvykdytos Milano ir Kortinos žiemos olimpinės žaidynės įkvėpė stiprų nacionalinį pasididžiavimą: prieš žaidynes tvyrojusį skepticizmą pakeitė visos šalies šventė. Ant balkonų suplevėsavo vėliavos, sportininkai tapo nacionaliniais herojais, o Italija susižėrė įspūdingą medalių kraitį.
Dešiniojo sparno premjerės Giorgios Meloni vyriausybei žaidynės tapo laiku pasitaikiusia proga pademonstruoti organizacinius gebėjimus ir sustiprinti šalies švelniąją galią tarptautinėje arenoje. Pasak Meloni, renginys „pasauliui parodė grožio ir kompetencijos kupiną Italijos veidą ir suteikė prestižo visai tautai“.
Vos tik buvo išdalinti paskutiniai medaliai, dėmesys nukrypo į galimą paraišką surengti vasaros olimpines žaidynes Romoje 2036 arba 2040 metais. Tai vyksta tuo metu, kai daug šalių atsisako teikti paraiškas dėl milžiniškų išlaidų ir augančių organizavimo kaštų.
Sporto ministras Andrea Abodi pripažino, kad siekis surengti vasaros žaidynes – „svajonė, kurią tyliai puoselėjame visi“.
2016 metais Roma atsiėmė paraišką dėl 2024 m. vasaros olimpinių žaidynių organizavimo, baiminantis skolų ir kaštų šuolio. Tačiau Milano ir Kortinos 2026 organizacinio komiteto vadovas Giovanni Malagò teigė, kad sėkmingos žiemos žaidynės „tikrai“ gali iš naujo atverti Romos kandidatūrą.
Pasak jo, dar per anksti apie tai kalbėti, „tačiau Roma turi du pranašumus: išskirtinę istoriją, įskaitant ir olimpinę, bei puikią sporto infrastruktūrą, pavyzdžiui, Olimpini stadioną“. Roma jau buvo surengusi olimpines žaidynes 1960 metais.
Italijos nacionalinio olimpinio komiteto prezidentas Luciano Buonfiglio ragino pasinaudoti Milano ir Kortinos suteiktu pagreičiu. „Šiuo metu, kai turime tarptautinį patikimumą, galime sukurti stiprią paraišką“, – sakė jis Italijos radijui.
Galimybė surengti žaidynes jau daro įtaką vidaus politikai. Centristų partijos „Azione“ lyderis Carlo Calenda teigė, kad olimpinės žaidynės Romai būtų „labai teigiamas dalykas“ ir galėtų suteikti aiškią kryptį miesto plėtrai. Nors Roma vis dar susiduria su transporto spūstimis ir atliekų tvarkymo problemomis, Calenda įsitikinęs, kad žaidynės paskatintų ilgalaikį planavimą.
Svarstoma, kad ši tema gali tapti viena svarbiausių 2027 m. Romos mero rinkimų kampanijos ašių. Dabartinis meras Roberto Gualtieri sakė, kad žaidynės užtikrintų tęstinumą jau vykstantiems sostinės pokyčiams. „Esu pasirengęs atlikti savo vaidmenį“, – sakė jis.
Tokie žaidynių šalininkai kaip Romos sporto ir didžiųjų renginių tarybos narys Alessandro Onorato jau piešia būsimos šventės vaizdus: irkluotojai Tibro upėje, maratono bėgikai, finišuojantys po triumfo arkų šešėliais, fechtuotojai, besikaunantys „Koliziejaus šešėlyje“. Tuo pat metu buvęs ministras pirmininkas Matteo Renzi siūlo alternatyvias kandidatūras – Florenciją ar Veneciją.
Privalumai ir trūkumai
Italijai tokio projekto patrauklumas akivaizdus.
„Olimpinės žaidynės suteikia idealų viešųjų ryšių lauką“, – sako analitikas Leo Goretti iš tarptautinių reikalų instituto „Istituto Affari Internazionali“.
Jei šalis sėkmingai susitvarko tiek organizacine, tiek sportine prasme, „šie renginiai gali sustiprinti ir politinių lyderių įvaizdį. Jei neįvyksta didelių nesėkmių, jie beveik neišvengiamai tampa teigiamu politiniu tramplinu“, – tęsė jis.
Ambicijų atsinaujinimą lėmė beveik be trikdžių praėjusios žiemos žaidynės. Italija finišavo trečia, nusileidusi tik Norvegijai ir JAV, o jos sąskaitoje – 30 medalių. Tai ryškiai kontrastuoja su tradiciškai svarbiausios šalies sporto šakos – vyrų futbolo rinktinės – pasirodymu: ji praleido dvejas iš eilės pasaulio čempionato finalines dalis ir rizikuoja nepatekti ir į trečiąsias.
Šaliai, kuri dažnai pati save kritikuoja kaip chaotišką ir neveiksnią, Milano ir Kortinos žaidynės parodė, kad Italija gali sėkmingai surengti sudėtingus pasaulinius renginius.
Vis dėlto olimpinio spindesio efektas greitai blėsta. Paraiška 2036 ar 2040 metų žaidynėms tektų grumtis su ambicingomis besivystančių ekonominių galių kandidatūromis, o svarbiausia – labai greitai iškiltų senas klausimas dėl išlaidų. Pasak Goretti, ilgalaikė infrastruktūros investicijų grąža kol kas lieka neaiški.
Žiemos žaidynės parodė, kad Italija gali užimti tvirtą poziciją pasaulinėje arenoje. Tačiau ar šis naujas pasitikėjimas savimi virs dar viena sėkminga paraiška ir teisė surengti vasaros olimpines žaidynes, dar tikras išbandymas.
