Daugelis daržininkų kasmet kartoja tą pačią klaidą – sodina daržoves bet kaip, pamiršdami pagrindinę sėjomainos taisyklę. Pradedantiesiems gali pasirodyti, kad nėra jokio skirtumo, ką ir kur sodinti – esą žemė yra žemė.
Tačiau skirtumas – milžiniškas. Norint užauginti kokybiškas, gerai besilaikančias bulves, svarbu ne tik tinkamai parinkti veislę, bet ir laikytis sėjomainos principų. Šiame straipsnyje sužinosite, po kokių kultūrų bulvių sodinti jokiu būdu nereikėtų.
Kukurūzai – prastas pirmtakas bulvėms
Pirmoji kultūra, po kurios nerekomenduojama sodinti bulvių, yra kukurūzai. Ši kultūra iš dirvožemio paima labai daug azoto, o būtent azotas yra vienas svarbiausių elementų žaliąjai masei augti ir tvirtoms bulvėms formuotis. Jei žemė nualinta, bulvės auga silpnos, smulkios, derlius būna minimalus.
Be to, po kukurūzų dirvoje dažnai lieka daug šaknų ir augalų liekanų, kurios vilioja kenkėjus. Spragšių lervos (vadinamasis spragšių „vielinukas“) mėgsta slėptis augalų liekanose, o jums pasodinus bulves, jos mielai persikelia į bulvių gumbus ir juos pažeidžia.
Saulėgrąžos – dar labiau alinanti kultūra
Antroji kultūra, kuri netinka kaip priešsėlis bulvėms, yra saulėgrąžos. Jos dirvožemį nualina dar labiau nei kukurūzai, ypač kalio atžvilgiu. Kalis – tai bulvių „sveikatos“ elementas: jis lemia gumbų skonį, kokybę ir laikymosi savybes žiemą.
Jei dirvoje trūksta kalio, bulvės tampa vandeningos, prastesnio skonio, greičiau pūva ir labai blogai laikosi. Daržininkams, kurie remiasi savo užaugintomis bulvėmis kaip pagrindinėmis atsargomis žiemai, tai gali būti didelė problema – vietoje pilnų rūsių galima likti praktiškai be derliaus.
Pomidorai – tos pačios šeimos „giminaitis“
Trečioji kultūra – pomidorai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie neturi daug bendro su bulvėmis, tačiau iš tiesų tai artimi giminaičiai – abi kultūros priklauso bulvinių (Solanaceae) šeimai. Dėl to jos serga panašiomis ligomis ir kenčia nuo panašių kenkėjų.
Jeigu praėjusį sezoną toje pačioje lysvėje augo pomidorai, dirvoje gali būti likę ligų sukėlėjų sporų. Pasodinę bulves po pomidorų, labai rizikuojate: ligos gali greitai pažeisti tiek bulvių lapus, tiek gumbus. Derlius bus menkas, o didelę dalį bulvių gali tekti išmesti dėl puvinių ar kitų pažeidimų.
Ką daryti, jei bulvėms numatyta vieta – netinkama?
Jei skaitydami supratote, kad bulves planavote sodinti būtent ten, kur pernai ar užpernai augo kukurūzai, saulėgrąžos ar pomidorai, geriausia tokiai žemei suteikti „poilsio“ laikotarpį.
Optimalus sprendimas – užsėti plotą sideratinėmis kultūromis. Ypač tinka garstyčios, facelijos ir lubinai. Šie augalai:
pagerina dirvožemio struktūrą, praturtina jį organine medžiaga, padeda sumažinti kenkėjų ir ligų sukėlėjų kiekį, iš dalies atkuria maisto medžiagų balansą.
Laikydamiesi sėjomainos taisyklių, išvengsite vielinuko antplūdžio, dirvos nualinimo ir ligų protrūkių. Tinkamai parinkti priešsėliai – vienas patikimiausių būdų kasmet džiaugtis gausiu ir sveiku bulvių derliumi.
