Pastaraisiais mėnesiais Artimųjų Rytų situacija dar labiau kaista: Vašingtono ir Teherano santykiai balansuoja ant atviros konfrontacijos ribos, o Izraelis atsiduria šių įtampų epicentre. JAV politiniai skaičiavimai, vidaus nuotaikos ir karinių pajėgų telkimas regione kuria pavojingą foną galimam konfliktui su Iranu.
Vyriausieji JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjai esą spaudžia, kad Izraelis pirmasis suduotų smūgius Iranui dar prieš tai, kai karinę operaciją pradėtų pačios Jungtinės Valstijos.
Pasak šaltinių, tokia izraeliečių ataka išprovokuotų Irano atsaką, po kurio JAV rinkėjai būtų labiau linkę pritarti amerikiečių smūgiams Teheranui.
Esą administracijoje ir aplink ją vyrauja požiūris, kad politiniu požiūriu viskas atrodytų gerokai geriau, jei pirmieji ir savarankiškai veiktų izraeliečiai, o iranietiškas atsakas būtų nukreiptas prieš Jungtines Valstijas. Tai, anot šaltinių, suteiktų Vašingtonui daugiau pagrindo pradėti savo karinę kampaniją.
Skaičiavimas paprastas: daugiau amerikiečių sutiktų su karu prieš Iraną, jei pirmiausia būtų užpultos pačios JAV arba jų sąjungininkas. Neseniai atliktos apklausos rodo, kad amerikiečiai, įskaitant ir respublikonus, apskritai palaiko Irano režimo kaitos idėją, tačiau nenori rizikuoti dideliais JAV nuostoliais siekiant šio tikslo.
Viltis dėl diplomatinių sprendimų blėsta, todėl vis dažniau svarstoma ne „ar“, o „kada ir kaip“ Amerika vis dėlto smogs Iranui. Daugelio stebėtojų vertinimu, nepriklausomai nuo to, ar Izraelis puls pirmas, labiausiai tikėtinas scenarijus būtų bendra JAV ir Izraelio karinė operacija.
Santykių JAV–Iranas aštrėjimas
Donaldas Trumpas kol kas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl smūgių Iranui. Jo pasirinkimas priklausys nuo derybų rezultatų – ypač nuo JAV delegacijos, vadovaujamos specialiojo pasiuntinio Stevo Witcoffo, vertinimų ir Teherano pasirengimo susitarimams.
Trumpas gali įsakyti surengti ribotą karinį smūgį, siekdamas išgauti nuolaidų iš Irano, arba pradėti platesnę operaciją, kurios tikslas būtų režimo kaita šalyje.
Sekmadienį, vasario 22 d., Stevas Witcoffas pareiškė, kad Trumpo direktyva yra tokia: Iranas neturi turėti jokių galimybių sodrinti urano. Irano užsienio reikalų ministras Abbassas Arakchi atsakė, jog Teheranas nėra pasirengęs atsisakyti urano sodrinimo programos.
Rengdamosi galimam Trumpo sprendimui panaudoti jėgą, JAV sutelkė Artimuosiuose Rytuose didžiausią nuo 2003 metų, kai įvyko invazija į Iraką, oro pajėgų grupuotę. Per kelias dienas į regioną turėtų atvykti moderniausias JAV karinio jūrų laivyno lėktuvnešis USS Gerald Ford – tai jau antras amerikiečių lėktuvnešis regione.
Jo atvykimą papildys dešimtys naujausių JAV naikintuvų F-35 ir F-22, taip pat bombonešiai ir kuro papildymo ore lėktuvai, kurie jau yra dislokuoti Artimųjų Rytų bazėse.
Galimos JAV smūgių taikiniai
Analitikų vertinimu, jei Trumpas vis dėlto nuspręstų smogti Iranui, pagrindiniai JAV taikiniai būtų Irano režimo jėgos struktūros. Visų pirma – Islamo revoliucijos sargų korpuso (IRGC) vadovavimo centrai, taip pat „Basidž“ pajėgų ir Irano policijos padaliniai, kurie atlieka lemiamą vaidmenį malšinant protestus šalies viduje.
Ekspertai įspėja, kad daugelis šių objektų yra tankiai apgyvendintose vietovėse. Tai didina civilių aukų riziką – būtent tų žmonių, kuriems, kaip deklaruoja Vašingtonas, turėtų būti teikiama parama.
Karinis analitikas ir buvęs JAV karinio jūrų laivyno kapitonas Karlas Schusteris pabrėžia, kad bet kokie smūgiai turi būti maksimaliai tikslūs ir negali sukelti civilių, nesusijusių su IRGC, žūčių. Jo teigimu, net atsitiktinės civilių aukos gali atstumti Irano disidentus, kurie šiuo metu daugiausia vienijasi dėl neapykantos režimui. Tokiu atveju į JAV būtų žiūrima ne kaip į išvaduotoją, o kaip į išorinę jėgą, bandančią primesti savo valią Iranui.
Australų ekspertas Peteris Leightonas iš Grifito instituto sutinka, kad civilių saugumas yra viena esminių problemų. Vis dėlto, pasak jo, Jungtinės Valstijos turi daugybę galimų taikinių – nuo karinių ir saugumo struktūrų infrastruktūros iki objektų, kurie netiesiogiai susiję su aukščiausiu Irano valdžios elitu.
Esant tokiam scenarijui, po smūgių požiūrio centras neišvengiamai kryps į klausimą, ar JAV pavyks suderinti deklaruojamą Irano žmonių palaikymą su realiais karo veiksmais, kurie, net ir būdami „tikslūs“, visada kelia papildomų netekčių riziką.
