Rusijos pilno masto invazija į Ukrainą ne tik perdėliojo saugumo architektūrą Europoje, bet ir išryškino naujus galios centrus pasaulyje. Vienas ryškiausių – sparčiai stiprėjantis Rusijos ir Kinijos strateginis ryšys, kuris leidžia Kremliui išvengti dalies Vakarų sankcijų padarinių ir kartu stiprina Pekino įtaką eurazininėje erdvėje.
Per laikotarpį nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą strateginė partnerystė tarp Maskvos ir Pekino gerokai pagilėjo. Nors oficialiai Kinija deklaruoja neutralitetą, realybėje ji tapo pagrindiniu ekonominiu ir technologiniu atramos tašku Rusijos režimui, susiduriančiam su griežtomis Vakarų sankcijomis.
Analitikas Rodžeris Bojesas savo straipsnyje pažymi, kad šiuo metu į Kiniją nukreipiama apie 40 % viso rusiškos naftos eksporto. Ekonominė abiejų šalių tarpusavio priklausomybė sparčiai auga: pernai bendras prekybos mastas pasiekė rekordinį 250 mlrd. JAV dolerių lygį.
Ekonominis „gelbėjimosi ratas“ mainais į išteklius
Ekspertas primena, kad Miuncheno saugumo konferencijoje Kinijos užsienio reikalų ministras Vang I stengėsi pateikti savo šalį kaip „tikrą Europos draugę“. Tačiau realūs Pekino veiksmai rodo priešingą kryptį: Kinija faktiškai ištiesė Maskvai ekonominį gelbėjimosi ratą.
Nuo karo pradžios Rusijos ir Kinijos atstovai surengė mažiausiai 19 oficialių susitikimų ir vaizdo konferencijų. Pasak Bojeso, tai buvo nuoseklaus suartėjimo procesas, prasidėjęs griežta komercine formule – Kinija su didele nuolaida ėmė pirkti dujas, kurių Rusija nebegalėjo parduoti Vakarų Europai, o vėliau pradėjo tiekti ir dvigubos paskirties dronus, formaliai teigdama, kad jie naudojami tik mokymo tikslams.
Be to, Maskva pasiūlė Pekinui didelį infrastruktūros projektą – 400 kilometrų ilgio Sibiro geležinkelio atkarpos statybą. Už tai Kinija turėtų gauti platesnę prieigą prie turtingų šio regiono naudingųjų iškasenų telkinių. Taip formuojamas modelis, kuriame Rusija mainais į finansinę ir technologinę paramą vis labiau atiduoda savo žaliavų bazę.
Kaip Kinija ir Rusija ruošiasi „naujai erai“
Rusijos ir Kinijos tandemas vis atviriau meta iššūkį JAV globaliai įtakai. Anot analitiko, 73 metų Vladimiras Putinas ir 72 metų Si Dzinpingas jau kuria ilgalaikius planus vadinamajai „po Trumpo“ erai, tikėdamiesi, kad Vakarų politinius procesus silpnins vidinė sumaištis ir radikalėjantys judėjimai.
Bojeso teigimu, Si Dzinpingas nenori, kad Putinas pralaimėtų kare Ukrainoje, tačiau taip pat nesuinteresuotas matyti pernelyg savimi pasitikinčią Rusiją, kuri reikalautų visiškai lygiaverčio statuso santykiuose su Pekinu. Valstybių ryšiai tampa vis artimesni, tačiau jos vis dar nėra „dvynės“ – Kinija išlaiko vyresniojo partnerio poziciją.
Analitikai pabrėžia, kad Kinija ir Rusija turi platesnį geopolitinio manevravimo lauką nei daugelis Vakarų valstybių. Jos tikisi išnaudoti galimą politinį nestabilumą JAV ir Europoje. Pavyzdžiui, artėjantys rinkimai kai kuriose ES šalyse, tarp jų ir Vengrijoje, gali sustiprinti radikaliai dešiniąsias jėgas ir susilpninti Europos vienybę Rusijos agresijos akivaizdoje.
Bojesas reziumuoja, kad Si ir Putino duetas yra pasirengęs laukti ir veikti strategiškai. Skirtingai nuo Vakarų lyderių, susiduriančių su dažnais ir konkurencingais rinkimais, Kinijos ir Rusijos vadovai gali remtis autoritariniais politiniais modeliais, leidžiančiais planuoti ilgam laikotarpiui ir sistemingai kaupti įtaką.
Kaip Kinija padeda Rusijai tęsti karą
Po plataus masto invazijos į Ukrainą Rusija atsidūrė beprecedenčio JAV ir ES sankcijų spaudimo sąlygomis ir faktiškai prarado didelę dalį savo vakarietiškų partnerių. Žlugus planui greitai užimti Kyjivą ir karui peraugus į sekinantį konfliktą, Maskva buvo priversta ieškoti naujų ekonominių ir politinių atramų. Tarp jų vis svarbesnį vaidmenį ėmė vaidinti Kinija.
Vakarų analitikai ir NATO atstovai Kiniją vadina „lemiamu veiksniu“, leidusiu Rusijai keletą metų išlaikyti karines operacijas. Viešai Pekinas deklaruoja neutralumą ir pabrėžia norą atlikti „konstruktyvų vaidmenį“ taikos derybose bei humanitariniuose klausimuose, tačiau praktikoje jo veiksmai rodo kryptį į gilesnę ekonominę ir technologinę partnerystę su Maskva.
Kinija smarkiai išplėtė prekybą su Rusija. Rekordinius apyvartos rodiklius daugiausia lėmė rusiškų energijos išteklių importas ir kinų technologijų bei dvigubos paskirties komponentų eksportas. Europos struktūrų vertinimu, reikšminga dalis kritiškai svarbių detalių Rusijos gynybos sektoriui dabar atkeliauja būtent iš Kinijos.
Tuo pačiu Pekinas vengia tiesioginių ginklų tiekimo, siekdamas neatsidurti po antrinėmis JAV sankcijomis. Tokia taktika leidžia formaliai išlaikyti neutralumo įvaizdį, tačiau realiai padeda Rusijai stabilizuoti savo ekonomiką ir tęsti karo veiksmus.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad karo fone Rusijos priklausomybė nuo Kinijos išaugo, o Pekinas vis ryškiau tampa „vyresniuoju partneriu“. Tai daro įtaką jėgų balansui dvišaliuose santykiuose ir suteikia Kinijai papildomų svertų formuojant regioninę ir pasaulinę darbotvarkę. Abiejų šalių lyderiai reguliariai kontaktuoja ir pabrėžia siekį stiprinti strateginę partnerystę didėjančios tarptautinės įtampos sąlygomis.
Kinija „gelbsti“ rusišką naftą
Po to, kai Indija sumažino rusiškos naftos importą, Maskva buvo priversta keisti savo jūrinių tiekimo maršrutų struktūrą. Remiantis agentūros „Bloomberg“ duomenimis, Urals rūšies nafta vis dažniau perkraunama iš mažesnių tanklaivių į didžiuosius VLCC klasės supertanklaivius Raudonojoje jūroje, kad vėliau būtų nugabenta į Kiniją.
Nuo gruodžio mėnesio keli milijonai barelių naftos iš pradžių plukdomi per Europos vandenis ir Sueco kanalą, o jau ten vykdomos „laivas-laivui“ perkrovimo operacijos. Analitikų teigimu, tai rodo augančią Rusijos priklausomybę nuo Kinijos rinkos sankcijų spaudimo ir mažėjančios Indijos paklausos fone.
Statistiniai duomenys patvirtina eksporto krypties pokytį: vasarį pristatymų į Kiniją apimtys gerokai išaugo ir kompensavo sumažėjusias Indijos naftos pirkimo apimtis. Nors nauji maršrutai yra ilgesni ir logistiškai sudėtingesni, jie leidžia Rusijai palaikyti naftos eksporto srautus ir taip sumažinti sankcijų poveikį jos biudžetui.
Visa ši dinamika rodo, kad Kinija, nors ir vengdama atviros karinės paramos, faktiškai tampa pagrindine ekonomine ir technologine atrama Rusijai, kartu stiprindama savo įtaką ir formuodama naują galios pusiausvyrą pasaulyje.
