Šizofrenija – tai sunki psichikos sveikatos sutrikimo forma, kuriai būdinga psichozė ir dėl to žmogui tampa sunku atskirti, kas yra tikra.
Šis sutrikimas paveikia apie vieną procentą Kanados gyventojų ir yra susijęs su dideliais sveikatos iššūkiais, įskaitant trumpesnę gyvenimo trukmę.
Šizofrenijos išsivystymo riziką didina daugybė veiksnių, tokių kaip nepalankios prenatalinės sąlygos (pavyzdžiui, prasta mityba ar narkotinių medžiagų poveikis), šeimos ligos istorija, vaikystėje patirta trauma bei augimas miesto aplinkoje.
Vis dėlto iki šiol nėra patikimų biologinių žymenų, kurie leistų anksti prognozuoti padidėjusią riziką. Tai ypač svarbu todėl, kad ankstyva diagnozė lemia veiksmingesnį gydymą ir geresnes ilgalaikes paciento prognozes.
Mokslininkai vis dažniau atsigręžia į placentą kaip į galimą ankstyvųjų šizofrenijos rizikos signalų šaltinį.
Placenta ir smegenys: glaudi sąveika
Placenta tarsi „užfiksuoja“ tai, kas vyksta nėštumo metu, ir atspindi tiek sveikas, tiek žalingas sąlygas vaisiui. Ši idėja vadinama placenta–smegenų ašimi. Ji remiasi prielaida, kad neigiamai paveikta placenta gali trikdyti vaisiaus smegenų vystymąsi ir trumpalaikėje, ir ilgalaikėje perspektyvoje.
Didelės apimties klinikiniai tyrimai rodo, kad nėštumų, pasibaigusių mažo svorio naujagimių gimimu, placentoje būna pakitę tam tikri genetiniai žymenys. Šie pokyčiai stipriai siejami su didesne šizofrenijos ir kitų neigiamų elgesio pasekmių (pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimų, pažintinių gebėjimų sutrikimų) rizika vaikystėje.
Taip pat sukaupta daug įrodymų, kad kanapių vartojimas nėštumo metu neigiamai veikia vaiko smegenų vystymąsi, įskaitant ir didesnę šizofrenijos riziką.
Tai ypač aktualu Kanadoje, kur 2018 m. buvo įteisintos kanapės. Nuo to laiko kanapių vartojimas nėštumo metu išaugo, o didžiausias – net 24 procentų – paplitimas nustatytas tarp nėščių paauglių (13–19 metų amžiaus).
Nors žinoma, kad prenatalinis kanapių vartojimas siejamas su mažesniu naujagimio svoriu, iki šiol nebuvo aišku, ar kanapių poveikis veikia tuos pačius placentos biomarkerius, kurie siejami su šizofrenija.
Mano vadovaujama laboratorija, tirianti narkotinių medžiagų poveikį nėštumo metu, šį klausimą nagrinėjo 2026 m. sausį žurnale Biology of Reproduction paskelbtame tyrime.
THC poveikis nėštumo metu
Dirbdamas Vakarų universitete, Schulich medicinos ir odontologijos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos katedroje, kartu su magistrante Andrea Kocsis, Enzo Perez Valenzuela, Ph.D., Davidu Natale, Ph.D., ir Stevenu Laviolette, Ph.D., tyriau, ar THC – pagrindinė psichoaktyvioji kanapių sudedamoji dalis – keičia žinomus placentos žymenis, susijusius su šizofrenijos rizika.
Pirmiausia pasitelkėme ikiklininį graužikų modelį: nėščios patelės gavo THC suvalgydamos jį kartu su šokoladiniu kremu. Nustatėme, kad tiek patinai, tiek patelės, prenataliai veiktos THC, ankstyvame gyvenimo etape pasižymėjo sumažintu parengiamuoju starto reflekso slopinimu. Šis psichologinis testas žmonėms dažnai taikomas diagnozuojant šizofreniją.
Parengiamojo starto slopinimo testas vertina smegenų gebėjimą filtruoti nereikšmingus dirgiklius (sensomotorinį „vartų“ mechanizmą): stebima, kiek silpnas išankstinis dirgiklis sumažina reakciją į vėliau sekantį stiprų garsinį signalą.
Dar svarbiau tai, kad THC paveiktų palikuonių placenta parodė padidėjusią kelių žinomų žmogaus placentos žymenų, susijusių su šizofrenijos rizika, raišką.
Tuomet išbandėme, ar panašus reiškinys pasireiškia ir žmogaus ląstelių kultūros modelyje. Trumpalaikis (24 valandų) izoliuotų žmogaus placentos ląstelių veikimas THC taip pat padidino tų pačių su šizofrenija siejamų genų raišką.
Rizikos atpažinimas ir galimos intervencijos
Šis tyrimas turi svarbių klinikinių implikacijų. Nors nėštumo metu visuomet rekomenduojama visiškai nutraukti kanapių vartojimą, daugeliui dėl socialinių ar įpročio nulemtų priežasčių tai padaryti labai sunku. Dėl to dalis vaikų prenataliai patiria kanapių poveikį neturėdami jokios galimybės to išvengti.
Nustačius kanapėms specifinius placentos žymenis, susijusius su šizofrenija, atsirastų galimybė sumažinti neigiamas elgesio pasekmes ankstyvame amžiuje, taikant psichologines ar mitybos intervencijas.
Šizofrenija dažniausiai diagnozuojama sulaukus 16–30 metų, todėl gebėjimas įvertinti padidėjusią riziką jau gimus kūdikiui būtų itin vertingas. Be to, po gimdymo ištirti placentą būtų praktiškas ir realiai įgyvendinamas būdas vertinti galimą šizofrenijos riziką.
Reikalingi tolesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar kiti kanapių komponentai, pavyzdžiui, kanabidiolis (CBD), taip pat veikia neurovystymą ar keičia šiuos placentos biomarkerius.
Taip pat būtina tirti, ar šie žymenys gali padėti prognozuoti ir kitas pasekmes – ne tik šizofreniją, bet ir kitus psichikos sutrikimus, autizmą ar pažintinių funkcijų pažeidimus.
Be to, vis daugiau duomenų rodo, kad tiek motinos, tiek tėvo sveikata ir gyvenimo būdas iki pastojimo gali paveikti placentą. Vadinasi, galima, jog kanabinoidų vartojimas prieš nėštumą iš bet kurios tėvų pusės turėtų įtakos placentos sveikatai ir didintų šizofrenijos riziką, tačiau tai dar reikia nuodugniai ištirti.
Kol kas mūsų gauti rezultatai suteikia svarbių funkcinių įrodymų klinikinei praktikai ir reguliavimo institucijoms, tokioms kaip Health Canada, formuojant gaires ir politiką dėl kanapių vartojimo saugumo nėštumo metu.
