Naujos kartos biotechnologijos vis sparčiau žengia į karo lauką. Vokietijos bendrovė SWARM Biotactics pristatė unikalią biotechnologinę platformą – programuojamus „kiborgų vabzdžių“ spiečius, kurie jau buvo išbandyti lauko sąlygomis ir pritaikyti NATO šalių karinėms struktūroms. Ši technologija žymi naują etapą karinių autonominių sistemų raidoje ir kelia tiek taktinių galimybių, tiek etinių bei saugumo klausimų.
Bioelektroninės sistemos, sukurtos SWARM Biotactics, jau sėkmingai išbandytos Vokietijoje ir dislokuotos mokiems klientams iš NATO valstybių, tarp jų – ir Vokietijos Bundesverui.
Pasak bendrovės vadovo Štefano Vilhelmo, dar prieš metus tokios technologijos iš esmės nebuvo, tačiau per labai trumpą laiką projektas buvo nuvestas nuo idėjos iki praktinio pritaikymo realiose sąlygose.
„Prieš metus to paprasčiausiai nebuvo. Tai – programuojami kiborgų vabzdžių spiečiai. Jie jau sukurti, išbandyti lauko sąlygomis ir dislokuoti NATO klientams, kurie gali už tai sumokėti“, – teigė jis.
Šios sistemos pagrindą sudaro gyvi vabzdžiai, integruoti su bioelektroniniais neurointerfeisais, jutikliais, dirbtiniu intelektu paremtais duomenų apdorojimo moduliais ir saugiais ryšio kanalais. Tokios platformos geba veikti koordinuotai kaip vienas spiečius ir atlikti įvairias žvalgybos užduotis.
„Tai, ką matote, yra realybė. Gyvi organizmai, valdomi per bioelektroninius neurointerfeisus, su jutikliais, „edge AI“ sprendimais ir apsaugotu ryšiu. Jie juda kaip koordinuotas padalinys. Mastelis didinamas per reprodukciją, o ne per gamyklas“, – aiškino Vilhelmas.
Skirtumai nuo įprastų dronų
Skirtingai nei klasikiniai bepiločiai orlaiviai, šios sistemos išnaudoja natūralų vabzdžių judrumą, užuot naudojusios mechaninius variklius ir judančias detales. Elektroniniai komponentai užtikrina kontrolę, informacijos rinkimą ir duomenų perdavimą.
Toks sprendimas ypač perspektyvus sudėtingose ar uždarose erdvėse, kur svarbūs maksimaliai maži gabaritai, itin žemas triukšmo lygis ir natūrali judėjimo dinamika. Vabzdžiai gali gabenti modulines naudingąsias apkrovas – pavyzdžiui, įvairius jutiklius ar ryšio įrangą, skirtą žvalgybai ir stebėjimui.
Įmonė teigia sukūrusi visą technologinį ciklą – nuo neurointerfeisų ir autonominio spiečiaus valdymo programinės įrangos iki naudingosios apkrovos integracijos ir misijų valdymo sistemų.
„Nė viena kita bendrovė Vakarų pasaulyje nedaro nieko panašaus“, – pabrėžė SWARM Biotactics vadovas.
Finansavimas ir užsakovai
Per pirmuosius veiklos metus bendrovė išplėtė komandą iki daugiau kaip 40 inžinierių ir mokslininkų Vokietijoje ir JAV. Technologijai vystyti pritraukta maždaug 13 mln. eurų investicijų.
Biointegruotos sistemos jau lauko sąlygomis išbandytos Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Tarp klientų – gynybos struktūros, įskaitant Bundesverą.
Įmonės atstovai atkreipia dėmesį, kad ir kitos valstybės aktyviai investuoja į biurobotiką kariniams tikslams.
„Mūsų priešininkai aktyviai investuoja į biurobotiką kariniams tikslams. Galimybių atotrūkis yra realus. Ir jis mažėja – bet iš kitos pusės“, – perspėjo Vilhelmas.
Iki šiol autonominių sistemų plėtra daugiausia buvo sutelkta į bepiločius orlaivius ir sausumos robotiką. Tačiau, bendrovės vertinimu, dabar biointegruotos platformos pereina iš eksperimentinio etapo į praktinį panaudojimą, o tai gali kardinaliai pakeisti modernios karo technikos spektrą ir taktiką.
