Kai paskutinis sniegas pagaliau nutirpsta, o žemė tampa drėgna ir sunki, kiekvienam daržininkui „niežti rankas“. Norisi kaip nors atsidėkoti sklypui už būsimą derlių, tačiau kasti dar anksti – galima tiesiog įklimpti į purvą. Būtent šis momentas, kai žemė maksimaliai prisotinta drėgmės, yra idealus vienam labai svarbiam žingsniui. Kad dirvožemis taptų purus, „saldus“ augalams ir derlingas, ant jo verta paberti paprastų dolomitinių miltų.
Daugelis įpratę naudoti pelenus, tačiau dolomitiniai miltai – tai ilgalaikis sprendimas. Tai švelni, natūrali priemonė, veikianti lėtai, bet labai efektyviai. Pavasarinis tirpsmo vanduo – geriausias jų „nešiotojas“. Pabarstytas miltelių sluoksnis išsisklaido paviršiuje, o kartu su tirpstančio sniego ir lietaus vandeniu mineralai pamažu prasiskverbia giliai į dirvą, kur jau bunda gyvybė.
Neverta laukti, kol žemė išdžius ir sutrūkinės. Miltus berkite tiesiai ant drėgnos, net ir purvinos žemės. Matysite, kaip jie pamažu dingsta, įsigeria į dirvožemį. Nereikia užberti daržo taip, tarsi vėl būtų iškritęs sniegas. Užtenka vieno–dviejų stiklinių vienam kvadratiniam metrui. Įsivaizduokite, kad tiesiog gerai pasūdote didelį patiekalą.
Dolomitinius miltus drąsiai galima barstyti po juodųjų serbentų, agrastų, kitų uogakrūmių kerais ir aplink vaismedžius. Tai padeda ne tik pagerinti dirvos struktūrą, bet ir sumažinti jos rūgštingumą, o dauguma sodo ir daržo augalų tokiomis sąlygomis auga geriau.
Milteliai yra labai smulkūs, todėl saulėtą ir vėjuotą dieną jie gali išsisklaidyti ore. Geriausia dirbti esant visiškai ramiai dienai arba berti juos kuo arčiau žemės. Saugokite akis ir kvėpavimo takus.
Didelis šio būdo privalumas tas, kad po dolomitinių miltų pabėrimo daržo nebūtina kasti. Pavasariniai lietūs atliks visą darbą už jus – jie palaipsniui nuneš naudingus elementus gilyn, tiesiai prie augalų šaknų. Taip per vieną sezoną net sunkus molingas dirvožemis gali tapti gerokai puresnis, struktūriškesnis ir panašesnis į derlingą juodžemį.
