NASA mokslininkai, pasitelkę Jameso Webbo kosminį teleskopą, pateikė itin detalius vienos paslaptingiausių žinomų tumanulių vaizdus. Šis objektas, oficialiai žinomas kaip PMR 1, tačiau neoficialiai pramintas „Nuogu kaukole“, iš pirmo žvilgsnio primena smegenis skaidrioje galvos kaukolėje ir leidžia pažvelgti į paskutinius mirštančios žvaigždės gyvavimo etapus.
Jameso Webbo kosminis teleskopas pažvelgė į paslaptingosios tumanulės PMR 1 šerdį. Naujuose infraraudonosios spinduliuotės vaizduose atsiskleidė neįprasta struktūra, dėl kurios objektas gavo neoficialų pavadinimą „Nuoga kaukolė“ – jo viduje matomas „smegenis“ primenantis dujų raizginys, apsuptas plonesnės išorinės „kaukolės“ sluoksnio.
Ši tumanulė yra maždaug už 5000 šviesmečių nuo Žemės, Vėjo Burės (Vitrilų) žvaigždyne. Oficialus pavadinimas PMR 1 kilo iš ją 1990-ųjų pabaigoje atradusių astronomų Parkerio, Morgano ir Russello pavardžių. Jie objektą aptiko naudodamiesi 1,2 m skersmens britišku Šmido teleskopu Australijos astronomijos observatorijoje.
2013 metais kosminis teleskopas „Spitzer“ pirmą kartą detaliau ištyrė šį objektą infraraudonųjų spindulių diapazone. Būtent tada, dėl labai būdingo ir savito vaizdo, tumanulė gavo pravardę „Nuoga kaukolė“.
Naujausiuose tyrimuose Jameso Webbo teleskopas naudojo dvi pagrindines sistemas: artimojo infraraudonojo diapazono kamerą NIRCam ir vidutinio infraraudonojo diapazono instrumentą MIRI. Didžiulė šių prietaisų raiška leido išryškinti sudėtingą vidinių dujų struktūrą, kuri vizualiai primena susiraukšlėjusias smegenis, o tai apsupta plonesniu, daugiausia iš vandenilio sudarytu išoriniu sluoksniu – tarsi skaidria kaukole.
Manoma, kad ši išorinė vandenilio „kaukolė“ buvo išmesta ankstesniame žvaigždės gyvenimo etape ir per laiką gerokai atvėso. Vėliau žvaigždė išmetė į erdvę karštesnius, jonizuotus dujų sluoksnius, kurie dabar matomi tumanulės viduje ir suteikia jai „smegenų“ išvaizdą.
Vienas iš labiausiai dėmesį patraukiančių bruožų – ryškus plyšys tumanulės centre, optiškai padalijantis „smegenis“ į dvi dalis. Mokslininkai spėja, kad šį plyšį galėjo suformuoti poliniai dujų srautai, iššauti iš mirštančios žvaigždės polių. MIRI gauti vaizdai viršutinėje struktūros dalyje rodo jonizuoto dujų srauto pėdsaką, tarsi prasiskverbiantį pro vandenilio apvalkalą.
Jei ši hipotezė bus patvirtinta, tai leis tiksliau nustatyti centrinės žvaigždės orientaciją aplinkinės tumanulės atžvilgiu ir geriau suprasti, kaip formuojasi tokios sudėtingos struktūros paskutiniais žvaigždės gyvenimo etapais.
Tačiau pagrindinis klausimas iki šiol lieka neatsakytas – kokia iš tikrųjų yra centrinės žvaigždės prigimtis? Pirmuosiuose 1990-ųjų stebėjimuose užfiksuotos spektro ypatybės leido manyti, kad tai gali būti Volfo–Rajė tipo žvaigždė – ypač masyvus, labai karštas ir nestabilus objektas, laikomas galimu supernovos sprogimo pirmtaku.
Vis dėlto iki šiol nėra tvirto patvirtinimo, jog PMR 1 ar šalia jos esanti panaši tumanulė PMR 2 iš tiesų slepia Volfo–Rajė tipo žvaigždę. Dėl to mokslininkai neatmeta ir kitos galimybės – kad „Nuoga kaukolė“ iš tikrųjų yra tipiška planetinė tumanulė.
Planetinės tumanulės paprastai susidaro iš mažesnės masės žvaigždžių, panašių į mūsų Saulę. Pasibaigus jų gyvavimo pagrindinei fazei, tokia žvaigždė išsipučia į raudonąjį milžiną, nusimeta išorinius sluoksnius, o jos branduolys pamažu vėsta ir virsta baltuoju nykštuku. Jei šis scenarijus pasitvirtins, PMR 1 taps išskirtiniu pavyzdžiu, kaip net ir vidutinės masės žvaigždė gali sukurti neįprastai įspūdingą ir keistai žmogaus anatomiją primenančią struktūrą.
Šie stebėjimai ne tik pateikia įspūdingą, beveik siurrealistinį kosmoso vaizdą, bet ir padeda geriau suprasti, kaip miršta žvaigždės, kokius sluoksnius jos išmeta į aplinkinę erdvę ir kaip laikui bėgant šios dujos susitelkia į sudėtingas, dailiai raižytas tumanulių formas.
Kol tyrėjai toliau analizuoja Jameso Webbo surinktus duomenis, „Nuogos kaukolės“ tumanulė lieka viena įdomiausių laboratorijų, kur galima tyrinėti vėlyvuosius žvaigždžių evoliucijos etapus, dujų dinamiką ir ekstremalius procesus, formuojančius kosmoso peizažus, kuriuos dabar pagaliau matome neįtikėtinai aiškiai.
