Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui keičiasi ne tik situacija Artimuosiuose Rytuose, bet ir platesnė geopolitinė pusiausvyra. Ukrainos karinio jūrų laivyno ekspertas atkreipia dėmesį, kad šie įvykiai itin pavojingi Kremliui – Rusija praranda svarbius sąjungininkus ir lieka vis labiau izoliuota.
JAV ir Izraelio karinė operacija prieš Iraną, ekspertų vertinimu, gali turėti ilgalaikių strateginių padarinių Rusijai. Šių įvykių fone Kremlius vis labiau susirūpinęs savo saugumu ir tolesniais veiksmais, nes aplink Maskvos geopolitinius interesus užsiveržia žiedas.
Tai pabrėžė atsargos 1 rango kapitonas, buvęs Ukrainos karinio jūrų laivyno štabo viršininko pavaduotojas (2004–2020 m.) Andrijus Ryženka, kalbėdamas radijui „NV“.
Pasak jo, dabartinė situacija rodo laipsnišką geopolitinės erdvės aplink Rusijos interesus siaurėjimą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas supranta, kad turi „gelbėtis“, nes „žiedas aplink strateginius Rusijos interesus užsienyje po truputį traukiasi“.
Po įvykių Sirijoje, kur Rusija faktiškai prarado savo karinio jūrų laivyno bazes, smūgį patyrė ir kita kritiškai svarbi Maskvos sąjungininkė – Venesuela. Tai, anot eksperto, buvo itin reikšminga dėl įtakos pasauliniam naftos verslui. Dabar atėjo Irano eilė.
Ryženka primena, kad Teheranas ilgą laiką palaikė glaudžius ryšius su Maskva, įskaitant technologinį bendradarbiavimą. Dalis Rusijos naudojamų smogiamųjų bepiločių „Shahed“ buvo surinkti iš Irano perduotų komplektų.
Jo įsitikinimu, Irano susilpnėjimas reiškia Kremliui ne tik svarbaus karinio partnerio, bet ir sąjungininko energetikos srityje praradimą.
„Jie praranda dar vieną savo sąjungininką – tiek karinėje srityje, tiek vadinamajame naftos prekiautojų klube, kuris galėjo daryti įtaką pasaulinėms kainoms. Tai labai rimta grėsmė. Vienintelis, kuris jiems dar išliko kaip santykinai stabilus draugas, – branduolinė Šiaurės Korėja“, – teigė ekspertas.
Ryženkos nuomone, tokių pokyčių akivaizdoje Rusijos vadovybė priversta peržiūrėti savo strategiją ir ieškoti būdų, kaip sumažinti rizikas pačiam režimui.
Trupantys Putino sąjungininkai: kas žinoma apie ataką prieš Iraną
Vasario pabaigoje JAV surengė karinę operaciją „Epinis įniršis“ prieš Irano taikinius. Anot analitikų, vasario 28 dieną amerikiečių kariuomenė pirmą kartą panaudojo Ukrainos praktikoje išbandytą plataus masto dronų atakų taktiką.
Atsakydamas į tai, Iranas smogė Izraeliui ir keliems JAV kariniams objektams Artimuosiuose Rytuose. Pranešta apie atakas prieš amerikiečių infrastruktūrą Bahreine, o Dubajuje ir Abu Dabyje nugriaudėjo galingi sprogimai.
Taip pat paskelbta apie Irano aukščiausiojo lyderio mirtį. Kompleksui, kuriame buvo Ali Chamenėjus, kaip teigiama, buvo suduota apie 30 bombų smūgių.
JAV ir Izraelio operacija prieš Iraną sulaukė ir Pekino reakcijos. Kinija pavadino ataką „nepriimtina“ ir įspėjo apie didelės apimties destabilizacijos grėsmę visam Artimųjų Rytų regionui.
Anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas uždraudė Venesuelai sudarinėti naftos sandorius su Rusija, taip dar labiau apribodamas Maskvos ekonominę įtaką ir pajamų šaltinius. Tai sukėlė nervingą Kremliaus reakciją ir tapo dar vienu signalizuojančiu ženklu, kad tradicinis Rusijos sąjungininkų tinklas byra.
