Rusijos ir Irano santykiai, ypač karo Ukrainoje ir įtampos Artimuosiuose Rytuose fone, tampa vis labiau prieštaringi. Nors Kremlius garsiai deklaruoja paramą Teheranui ir smerkią JAV bei Izraelio veiksmus, analitikų vertinimu, realios Maskvos galimybės padėti Iranui yra labai ribotos. Tai lemia tiek Rusijos karinės galios išsekimas, tiek ekonominiai sunkumai ir geopolitiniai skaičiavimai.
Rusijos vadovybė pasmerkė JAV ir Izraelio smūgius Iranui, pareikalavo nedelsiant nutraukti karinius veiksmus ir grįžti prie diplomatijos. Tačiau, pasak karo tyrėjų, reali Maskvos parama Teheranui yra itin ribota dėl pačios Rusijos karinių ir ekonominių problemų.
<pJAV Iniciatyvos karo studijoms instituto (ISW) analitikų vertinimu, Maskvos ištekliai išsekinti jos pačios pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą. Dėl to Rusija faktiškai negalėjo padėti Iranui per ankstesnius išpuolius 2025 metų birželį ir dabar kartoja tik įprastas, šabloniškas pasmerkimo formuluotes.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad Rusija tapo mažiau priklausoma nuo Irano kariniu požiūriu. Dalis anksčiau importuotos ginkluotės ir amunicijos dabar gaminama šalies viduje, be to, Maskva suintensyvino bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja, taip diversifikuodama savo tiekimo šaltinius.
Ekspertų teigimu, Kremlius priverstas balansuoti tarp kelių tarpusavyje konkuruojančių interesų: iš vienos pusės – palaikyti santykius su sąjungininkais, įskaitant Iraną, iš kitos – bandyti atnaujinti bent minimalų dialogą su Jungtinėmis Valstijomis ir išvengti dar griežtesnės Vakarų reakcijos.
Analitikų nuomone, Kremliaus atsakas į JAV ir Izraelio smūgius Iranui yra labiau politinis ir retorinis nei praktinis. Realios karinės ar kitokios reikšmingos paramos Teheranui iš Rusijos pusės tikėtis neverta – tam paprasčiausiai nėra nei resursų, nei strateginio intereso rizikuoti dar didesne konfrontacija su Vakarais.
Situacija Irane ir Rusijos reakcija
Maskva oficialiai ragina kuo greičiau sugrąžinti situaciją aplink Iraną į politinio ir diplomatinio sureguliavimo vėžes. Rusijos užsienio reikalų institucijos viešuose pareiškimuose akcentuoja būtinybę vengti eskalacijos ir laikytis tarptautinės teisės.
Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas taip pat pasmerkė atakas prieš Iraną, savo tradiciniame emocingame komentare apkaltinęs JAV veidmainyste ir pareiškęs, kad tariamos derybos su Teheranu esą tėra priedanga tikriesiems Vašingtono ketinimams.
Medvedevas, lygindamas JAV ir Irano (Persijos imperijos) istorinius laikotarpius, retoriškai klausė, kas ilgainiui išliks stipresnis, ir užsiminė, kad atsakymas paaiškėsiąs tik po kelių dešimtmečių. Tokie pareiškimai skirti labiau vidaus auditorijai ir propagandiniam efektui, nei realiai politikai ar praktinei pagalbai Iranui.
Apibendrinant, Rusija bando demonstruoti paramą Iranui žodžiais, tačiau jos faktiškos galimybės įsitraukti į konfliktą Irano pusėje yra labai ribotos. Karas prieš Ukrainą, tarptautinės sankcijos ir priklausomybė nuo kitų autoritarinių partnerių verčia Kremlių elgtis atsargiai ir apsiriboti griežta retorika, o ne realiais veiksmais.
