Nuo 2026 m. įsigalios Akcizų įstatymo pakeitimai, kuriais nealkoholiniai saldinti gėrimai bus apmokestinami akcizais. Tačiau teisininkų vertinimu, pasirinkta vadinamojo „cukraus mokesčio“ forma kelia vis daugiau abejonių dėl teisinio apibrėžtumo ir elementaraus aiškumo – kas, kaip ir už ką bus apmokestinta. Pasak teisės firmos „Sorainen“ partnerės Indrės Ščeponienės, tokiu būdu verslui neužtikrinami vieni esminių mokesčių administravimo principų – aiškumas ir teisėti lūkesčiai, o gyventojams tai reiškia augančias kainas.
Lietuva nėra pirmoji ir ne vienintelė valstybė, taikanti „cukraus mokestį“ nealkoholiniams saldintiems gėrimams. Vis dėlto daugelyje šalių apmokestinami tik gaivieji gėrimai – limonadai ir panašūs produktai.
Nealkoholinių saldintų gėrimų apmokestinimas paprastai lemia šių produktų kainų augimą, paklausos ir vartojimo mažėjimą. Įvairiose valstybėse cukraus mokestis daugiausia įvedamas siekiant gerinti visuomenės sveikatą, kovoti su nutukimu, ypač tarp vaikų, ir skatinti gamintojus mažinti cukraus kiekį gėrimuose bei kituose saldžiuose produktuose.
Lietuvoje akcizais bus apmokestinami nealkoholiniai saldinti gėrimai – vanduo, mineralinis vanduo ir kiti gėrimai, kuriuose yra pridėtinių cukrų (kai jų kiekis 100 ml gėrimo viršija 2,5 g) arba saldiklių. Akcizai bus taikomi ir gėrimų koncentratams.
Pasak I. Ščeponienės, nors „cukraus mokesčiu“ bus apmokestinami nealkoholiniai saldinti gėrimai ir gėrimų koncentratai, Akcizų įstatyme sąvoka „gėrimas“ apskritai nėra apibrėžta. Todėl kyla esminis klausimas – kas bus laikoma gėrimu, kuriam taikomas šis mokestis?
Daugiau klausimų nei atsakymų
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viešai skelbiamuose paaiškinimuose dėl naujojo mokesčio taikymo nurodoma, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama produkto konsistencija ir įprastas vartojimo būdas, t. y. ar jis skirtas gerti. Vadovaujantis tokiu principu, manoma, kad „cukraus mokesčiu“ turėtų būti apmokestinami ne tik gaivieji gėrimai, bet ir, pavyzdžiui, vaisių tyrės, taip pat kai kurie pieno produktai – kefyras, pasukos ir kiti panašūs.
„Dėl tokių VMI išaiškinimų kyla daugiau klausimų, nei pateikiama atsakymų. Pavyzdžiui, ir jogurtą, ir pasukas dažnas valgo šaukštu, o ne geria. Tai kur yra riba tarp produkto, skirto gerti, ir produkto, skirto valgyti? Jei vartotojas, nusipirkęs geriamą jogurtą, juo aplies blynus, o ne išgers, ar jis galėtų kreiptis dėl mokesčio grąžinimo? Jei pagrindinis veiksnys, pagal kurį klasifikuojamas ir apmokestinamas produktas, yra vartojimo paskirtis, logiškai žiūrint, tokia galimybė turėtų būti. Tai – ironija, bet akivaizdu, kad iki cukraus mokesčio įsigaliojimo likus vos kelioms dienoms, verslui kyla labai daug klausimų“, – teigia „Sorainen“ partnerė.
Ji pabrėžia, kad teisinėje valstybėje toks subjektyvus, nuo individualių vartotojo poreikių priklausantis veiksnys, kaip gėrimų vartojimo būdas, negali turėti esminės reikšmės skirtingam produktų klasifikavimui mokesčių tikslais.
Ekspertė primena, kad pagal Konstituciją valstybinius mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus nustato tik Seimas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad tokie esminiai mokesčio elementai, kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos, turi būti nustatomi tik įstatymu. Todėl VMI ar bet kuri kita institucija neturi teisinės galios išplėsti įstatyme nustatytos nealkoholinių saldintų gėrimų sąvokos.
„Akivaizdu, kad įstatyme yra grubi teisės spraga – nėra aiškiai ir tiksliai apibrėžto mokesčio objekto. Todėl arba sulauksime įstatymų leidėjo įsikišimo, arba kiekvienu atveju, braižant naujas ribas cukraus mokesčiui, kils daug ginčų“, – sako I. Ščeponienė.
Apimtis plečiasi: apmokestinami ir koncentratai
Neaiškumų esama ir daugiau. Nors deklaruojamas tikslas – apmokestinti gėrimus, kuriuose yra saldiklių arba pridėtinių cukrų, praktikoje dalis atvejų lems ir natūralių cukrų apmokestinimą, nes juos atskirti nuo pridėtinių bus neįmanoma arba labai sudėtinga.
Pavyzdžiui, tais atvejais, kai nealkoholinių saldintų gėrimų gamyboje naudojamos sultys ar sulčių koncentratai, kuriuose yra ir natūralių, ir pridėtinių cukrų, gamybos metu į gėrimą patenkantys pridėtiniai cukrūs visais atvejais bus laikomi pridėtiniais ir galutiniame produkte. Tai reiškia, kad jie bus įskaičiuojami į galutinio produkto pridėtinių cukrų kiekį ir turės įtakos mokesčio dydžiui.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad akcizai bus skaičiuojami ir gėrimų koncentratams. Jie suprantami kaip maisto produktai, kurie skiedžiami vandeniu arba kitais skysčiais ruošiant nealkoholinius saldintus gėrimus. Tai gali būti tirpieji kavos, kakavos ir arbatos gėrimų koncentratai, greito paruošimo kisieliaus koncentratai ar net įvairūs baltyminių kokteilių milteliai, kuriuose yra saldiklių.
Tikėtina, kad ne visi verslo atstovai jau suvokė, jog ir jų parduodami produktai gali patekti į akcizais apmokestinamų prekių sąrašą.
„Matyti, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas „cukraus mokesčio“ modelį, paskubėjo ir paliko daugiau klausimų nei atsakymų. Vargu ar buvo iki galo įvertinta, kiek skirtingų produktų pateks į akcizų taikymo sritį, palikus tokį teisinį neapibrėžtumą. Todėl verslą ypač raginu įsigilinti, ar šis mokestis neturės įtakos jų veiklai“, – sako I. Ščeponienė ir priduria, kad verslo laukia nesaldūs metai.
Pasak jos, šiek tiek guodžia tai, kad už nealkoholinius saldintus gėrimus, kurie buvo atgabenti iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar pagaminti Lietuvoje iki 2025 m. gruodžio 31 d., akcizų mokėti nereikės, net jei jie bus pardavinėjami 2026 m. Tad išloš tie, kurie laiku pasirūpino sandėlių atsargomis.
