Pastaruoju metu Artimuosiuose Rytuose bręsta nauja, pavojinga regioninio masto karo fazė. JAV ir Izraelio smūgiai Iranui, Teherano atsakomieji išpuoliai prieš Persijos įlankos šalis ir naftos infrastruktūrą bei staigus energijos išteklių kainų šuolis pasaulinėse rinkose jau dabar daro įtaką ir Europai. Apžvelkime, kas vyksta regione, kokius tikslus kelia Vašingtonas ir Tel Avivas ir kokių padarinių ši eskalacija gali turėti Ukrainai bei visam pasauliui.
Artimuosiuose Rytuose įsiplieskė tikras regioninis karas. Po naujos JAV ir Izraelio smūgių Iranui serijos, prasidėjusios šeštadienį, vasario 28 d., anot Donaldo Trumpo, buvo likviduoti 48 Irano vadovai, tarp jų ir aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ali Chamenėjus. Dabar Teheranas raketomis ir dronais „Šahed“ atakuoja Persijos įlankos šalis, kuriose yra Amerikos karinių bazių ir naftos objektų. Socialiniuose tinkluose plinta daugybė nuotraukų ir vaizdo įrašų apie smūgius prabangioms viešbučių grandinėms ir vienam iš judriausių pasaulio oro uostų Dubajuje – mieste, kuris dar visai neseniai buvo laikomas vienu saugiausių ir turtingiausių pasaulyje.
Per dvi dienas Iranas į Jungtinius Arabų Emyratus paleido 541 bepiločio orlaivio ir 165 balistines raketas. Taip pat Teheranas smogė Amerikos bazėms Kuveite, Katare ir Bahreine. Internete išplito vaizdai su juodais dūmų stulpais virš JAV ambasados pastato Kuveite, Prancūzijos karinių jūrų pajėgų uoste Zajede JAE ir šalia Vokietijos kruizinio lainerio Abu Dabyje. Iranas taip pat smogė naftos perdirbimo gamyklai „Aramco“ Saudo Arabijoje – vienai didžiausių naftos eksportuotojų pasaulyje. Terminalo ir gamyklos darbas buvo laikinai sustabdytas, tačiau tai kol kas nepaveikė eksporto. Tuo pat metu Kataras po Irano smūgių sustabdė savo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksporto gamyklą – didžiausią pasaulyje.
Pirmadienio, kovo 2-osios, vakaro duomenimis, Europos didmeninės dujų kainos pašoko beveik 50 % – tai didžiausias brangimas nuo 2022 m. kovo. Žaliavinės naftos „Brent“ kaina taip pat padidėjo 10 % – iki beveik 80 JAV dolerių už barelį. Analitikai prognozuoja tolesnį kainų augimą, ypač jei Iranas mėgins blokuoti Ormuzo sąsiaurį – pagrindinį koridorių, jungiantį Persijos įlanką su atviru vandenynu. Per šį sąsiaurį eina daugiau nei 20 % pasaulinių naftos ir dujų tiekimų. Vis dėlto Europos Komisija tikina, kad tai esą neturėtų tiesiogiai paveikti Europos rinkos, nes didžiąją dalį Artimųjų Rytų SGD ir naftos superka Azijos šalys. Tačiau karas Artimuosiuose Rytuose jau veikia energijos išteklių kainas visame pasaulyje, o tai, savaime suprantama, atsilieps ir Europai.
Nepaisant Donaldo Trumpo pareiškimų, esą naujoji Irano vadovybė nori derybų, karas Artimuosiuose Rytuose, kuris jau apėmė beveik vienuolika šalių, toli gražu nėra prie pabaigos. Be to, Trumpas neatmetė galimos sausumos operacijos prieš Iraną. Tad ko tikėtis toliau ir kaip ši karinė eskalacija paveiks Ukrainą?
Dar vienas „greitas“ karas: kodėl JAV ir Izraelis vėl smogė Iranui
Naują JAV ir Izraelio karinę operaciją „Epinis įniršis“ lydėjo kelias savaites trukęs informacinis spaudimas žiniasklaidoje ir užkulisinės derybos su Irano režimu. Žiniasklaida pranešė, kad per paskutinį derybų raundą su iraniečiais Ženevoje vasario 17 d. amerikiečiai pateikė galutinį pasiūlymą: 10 metų Irano urano sodrinimo moratoriumą, o vėliau – tik simbolinį branduolinių pajėgumų atstatymą. Tačiau Teheranas šį pasiūlymą atmetė, po ko specialusis Trumpo pasiuntinys Steve’as Witkoffas pareiškė, jog „jau po savaitės Iranas gali įgyti medžiagų branduolinių bombų gamybai“.
Būtent „neįprasta sąjungininkų pora“ – Izraelis ir Saudo Arabija – anot JAV spaudos, įtikino Trumpą pradėti smūgius siekiant nuversti Ali Chamenėjaus režimą. Viešai Persijos įlankos šalys, įskaitant Rijadą, visuomet ragino laikytis santūrumo ir ieškoti dialogo. Vis dėlto bendra JAV ir Izraelio operacija buvo masyvi: pasitelkta apie 200 naikintuvų, kurie smogė maždaug 500 taikinių visame Irane. Abiejų šalių žvalgyba mėnesių mėnesiais laukė momento, kai aukščiausia Irano vadovybė susirinktų vienoje vietoje. Į likviduoto ajatolos Chamenėjaus rezidenciją, pavyzdžiui, buvo numesta apie 30 aviacinių bombų – pastatas virto griuvėsiais.
Kartu su ajatola Ali Chamenėjumi ir jo šeimos nariais buvo likviduota ir aukščiausioji Irano karinė vadovybė, įskaitant gynybos ministrą ir Islamo revoliucijos sargų korpuso (IRGC) vadą – tai lygiagreti armijai struktūra, tiesiogiai pavaldi aukščiausiajam lyderiui. Teheranas jau paskyrė laikinąjį aukščiausiojo lyderio pareigų vykdytoją, kol bus išrinktas naujas. Sekmadienį, kovo 1-ąją, Trumpas pareiškė, kad naujoji Irano vadovybė esą siekia derybų ir jis tam pritaria. Tačiau pirmadienį ryte, kovo 2 d., Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius patikino, jog Teheranas su Vašingtonu nesiderės.
Per tris intensyvių kovinių veiksmų dienas Artimuosiuose Rytuose netrūko prieštaringos informacijos. Pavyzdžiui, skelbta, kad Iranas pataikė į JAV lėktuvnešį „USS Abraham Lincoln“ Persijos įlankoje. Amerikos karinis vadovybės atstovai tai paneigė, teigdami, kad paleistos raketos net nepriartėjo prie laivo. Vis dėlto Kuveito priešlėktuvinė gynyba per klaidą numušė tris amerikiečių naikintuvus F-15. Donaldas Trumpas taip pat patvirtino, kad žuvo keturi JAV kariai, ir pridūrė, jog „aukų bus daugiau“.
Primintina, kad 2025 m. birželio 22 d. JAV ir Izraelis jau buvo smogę trims Irano branduoliniams objektams. Tuomet Trumpas triumfuodamas pareiškė, kad Irano branduolinė programa esą palaidota visiems laikams. Dabar daugelis Amerikos žiniasklaidos priemonių ir ekspertų kritiką nukreipia į Trumpo administraciją, esą tai ne visai atitiko tikrovę. Kovo 2-osios interviu vienam JAV televizijos kanalui prezidentas teigė, kad operacija „Epinis įniršis“ buvo vienintelis būdas susidoroti su Irano režimu.
„Jie turėjo visą šią praturtintą žaliavą. Jie norėjo atnaujinti darbą, tačiau objektų būklė buvo tokia prasta, kad kalnas (kuriame, tikėtina, buvo vienas branduolinių objektų) beveik sugriuvo“, – sakė Trumpas ir pridūrė, jog ši karinė operacija prieš Iraną gali trukti keturias–penkias savaites.
Ar Trumpas turi strategiją: JAV pasirengusios kariauti kelias savaites
Po sėkmingos JAV operacijos Venesueloje, kai šių metų sausio pradžioje amerikiečių kariams pavyko suimti prezidentą Nicolásą Maduro ir jo žmoną bei atgabenti juos į teismą JAV, Trumpas, panašu, tikėjosi, kad ir „Epinis įniršis“ bus greita kampanija. Tačiau Teheranas pradėjo masines raketų ir „Šahed“ atakas prieš visas Amerikos bazes ir objektus Persijos įlankos šalyse.
Hudsono instituto Taikos ir saugumo centro Artimuosiuose Rytuose vyresnysis mokslo darbuotojas Joelis Rayburnas mano, kad Irano režimas nepajėgus ilgai priešintis: pakrantės baterijos ir priešlaiviniai sparnuotųjų raketų paleidimo įrenginiai esą neišlaikys ilgos kampanijos. Tačiau, nepriklausomai nuo to, ar JAV karinė kampanija užsitęs, Vašingtonas privalo sustabdyti Irano naftos eksportą, kad nutrauktų pinigų srautą į Teheraną iki visiškos režimo kapituliacijos.
„Tai reiškia, kad reikia neleisti Irano naftos tanklaiviams išplaukti iš Persijos įlankos ir perimti tuos, kurie jau yra atvirame vandenyne, jeigu galima juos tiksliai identifikuoti. Kitaip tariant, JAV turi įvesti Irano laivų blokadą“, – teigia Joelis Rayburnas.
Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris, kurį Donaldas Trumpas sukritikavo dėl atsisakymo leisti naudotis dviem britų bazėmis Irano bombardavimui, pareiškė, kad Londonas „išmoko Irako pamokas“ ir netiki, jog įmanoma pakeisti režimą Teherane vien tik oro smūgiais, be sausumos operacijos. Nors Pentagono vadovas Pete’as Hegsethas tvirtina, kad operacija „Epinis įniršis“ nėra begalinis karas ir jos tikslas – ne Irano režimo nuvertimas, Trumpas viešai neatmeta galimybės įvesti Amerikos kariuomenę tiesiogiai į Irano teritoriją.
Irano dronai jau atakavo britų karinio oro pajėgų bazę Kipre. Starmeris netgi neatmetė galimybės pasitelkti Ukrainos ekspertus „Šahed“ numušimui Persijos įlankoje. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noëlas Barrot pareiškė, kad Paryžius gali prisidėti prie partnerių gynybos Artimuosiuose Rytuose.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, Maskva neturi išteklių masinei Teherano paramai. Net ir Kinija – pagrindinė Irano naftos pirkėja – kol kas nerodo noro padėti Teheranui. Tačiau Zelenskis neatmeta, kad užsitęsus kovoms Persijos įlankos regione gali išaugti priešlėktuvinės gynybos sistemų poreikis Artimųjų Rytų valstybėse. Tai savo ruožtu gali atsiliepti tokių sistemų tiekimui Ukrainai.
Kol kas sunku prognozuoti, kaip klostysis situacija, jei JAV ir Izraelis tęs smūgius Iranui ir ar išeis masinės Irano gyventojų minios į gatves reikalaudamos režimo kaitos. Islamo revoliucijos sargų korpusas viešai deklaruoja neketinąs pasiduoti, o valstybinė Irano televizija rodo masinių protestų prieš Chamenėjaus likvidavimą vaizdus.
„Net jeigu bus paskirtas naujas (likviduoto Chamenėjaus – red.) įpėdinis, konkuruojantys valdžios centrai šalyje veikiausiai pereis į intensyvios kovos ir tarpusavio varžymosi etapą. Režimo žlugimas išlieka reali galimybė, galinti sukelti vidinį chaosą ir pilietinį karą Irane, o šalutinis poveikis gali būti dideli pabėgėlių srautai į Turkiją ir Persijos įlankos šalis“, – pažymi Artimųjų Rytų programos direktorė ir vyresnioji patarėja iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Mona Yacoubian.
Taigi Artimuosiuose Rytuose formuojasi nauja, itin pavojinga situacija, kurioje karinė logika ir politinės ambicijos susipina su pasaulinės energetikos saugumu ir migracijos rizikomis. Nors dalis Vakarų lyderių ragina vengti sausumos operacijos ir siekti ribotos kampanijos, įtampos mažėjimo ženklų kol kas beveik nematyti, o Artimųjų Rytų karo audra vis labiau veikia ir likusį pasaulį.
