Dmitrijus Medvedevas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas, dar kartą pagarsėjo grasinimais „branduoliniu apokalipse“ ir pareiškimais, kad taikos derybos su Ukraina esą neturi prasmės. Jo retorika atskleidžia, kodėl Kremlius nėra suinteresuotas tikru taikos procesu ir toliau renkasi eskalaciją bei bauginimą.
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, garsėjantis agresyvia ir radikalia retorika, dar kartą paskelbė absurdiškų pareiškimų apie „branduolinį apokalipsę“ ir tai, kad taikos derybos su Ukraina esą neįmanomos. Jis aiškiai parodė, jog Rusija nėra suinteresuota diplomatiniu konflikto sureguliavimu tol, kol nepasieks savo agresyvių tikslų kare prieš Ukrainą.
Šiuos jo pareiškimus platina Kremliaus propagandą palaikantys žiniasklaidos kanalai.
Interviu propagandinei naujienų agentūrai TASS Medvedevas faktiškai pripažino, kad bet kokios kalbos apie taiką Maskvai tėra kliūtis jos kariniams planams. Pasak jo, derybos nėra prioritetas, nes pagrindinė Rusijos užduotis išlieka „pergalė“ kare prieš Ukrainą.
Rusijos politikas pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė esą bando priversti agresorę sėsti prie derybų stalo tik tam, kad Ukraina gautų laiko sustiprinti savo gynybinius pajėgumus. Tradiciškai Medvedevo pareiškimai neapsiėjo ir be atvirų grasinimų Vakarams branduoline ginkluote.
„Yra tik viena garantija: Jungtinės Valstijos bijo Rusijos ir žino branduolinio konflikto kainą. Jam kilus, Hirošimos ir Nagasakio tragedijos atrodytų kaip vaikų žaidimas smėlio dėžėje“, – pareiškė Dmitrijus Medvedevas, ciniškai lygindamas pasaulines katastrofas su vaikų žaidimais.
Be branduolinio šantažo, Kremliaus atstovas demonstravo ir įprastą jam „diplomatijos“ lygį – atvirai įžeidinėjo savo oponentus. Anot Medvedevo, nuo „žiaurių idiotų ir klinikinių išsigimėlių veiksmų“ esą nėra „stebuklingų vaistų“, taip bandydamas perkelti atsakomybę už eskalaciją nuo agresorės Rusijos ant jos aukos – Ukrainos – ir Vakarų sąjungininkų.
Karas Ukrainoje: naujausi konteksto akcentai
JAV ir Irano karinis konfliktas, nors ir reikštų vieno iš svarbiausių Maskvos sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose praradimą, paradoksaliai gali būti naudingas Kremliui. Analitikų teigimu, Donaldo Trumpo administracijos veiksmai gali sustiprinti Rusijos pozicijas keliose srityse – nuo ekonomikos iki geopolitikos, sudarydami galimybių Maskvai išnaudoti pasaulinės tvarkos destabilizaciją savo naudai.
Tuo pat metu Ukraina ir Rusija, nepaisant įtampos Artimuosiuose Rytuose ir JAV karinės kampanijos prieš Iraną, siekia jau artimiausiomis dienomis surengti naują taikos derybų dėl karo Ukrainoje etapą, kuriame tarpininkautų Jungtinės Valstijos.
Anksčiau analitikai yra pabrėžę, kad JAV turi galimybę vienu metu stabdyti ir karą Ukrainoje, ir konfliktą su Iranu pasitelkus vadinamąją „didžiąją sutartį“ su Kinija. Paaiškinta, jog Vašingtonas teoriškai galėtų sutikti nutraukti smūgius Iranui mainais į Pekino spaudimą Kremliui, kad šis sutiktų su fronto linijos įšaldymu Ukrainoje ir bent laikinu karo sustabdymu.
Tarptautiniai ekspertai, taip pat politikai Kijeve, Vašingtone ir Europos sostinėse pabrėžia, kad realios taikos derybos bus įmanomos tik tada, kai Rusija bent minimaliai parodys norą atsitraukti nuo maksimalistinių karo tikslų. Medvedevo pareiškimai rodo priešingą kryptį – Kremlius kol kas pasirengęs ne dialogui, o tolesniam šantažui ir bauginimui branduolinio konflikto grėsme.
