Artimųjų Rytų konfliktas pasiekė naują eskalacijos lygį: JAV ir Izraelis vykdo plataus masto karinę operaciją prieš Irano režimą, o Teheranas atsako atakomis prieš amerikiečių bazes ir kaimynines valstybes.
Į situaciją vis aktyviau įtraukiamos ir kitos valstybės, o Ukrainos patirtis ginantis nuo Irano gamybos dronų tampa ypač paklausi. Šiame straipsnyje apžvelgiama, kas vyksta regione, kaip tai gali išnaudoti Kremlius ir kokios grėsmės bei galimybės iškyla Ukrainai.
Kas žinoma apie konfliktą Artimuosiuose Rytuose?
Neaišku, kiek laiko truks bendros JAV ir Izraelio karinės operacijos prieš Iraną. JAV prezidentas Donaldas Trumpas mano, kad koordinuoti smūgiai gali būti tęsiami dar maždaug keturias savaites.
Anot Trumpo, Amerika jau viršijo išsikeltus tikslus: likviduotas ne tik aukščiausias Irano lyderis ajatola Ali Khamenei, bet ir dešimtys aukšto rango režimo pareigūnų. Tačiau per operaciją žuvo mažiausiai trys JAV kariai. Prezidentas pareiškė užuojautą jų artimiesiems ir kreipėsi tiesiogiai į Irano piliečius.
Donaldas Trumpas, JAV prezidentas: „Dar kartą raginų Islamo revoliucijos gvardiją, Irano armiją ir policiją sudėti ginklus ir gauti visišką imunitetą arba susidurti su neišvengiama mirtimi. Tai bus negailestinga mirtis, ir ji nebus maloni. Raginų visus Irano patriotus, kurie siekia laisvės, pasinaudoti šiuo momentu, būti drąsiems, ryžtingiems, didvyriškiems ir atgauti savo šalį. Amerika yra su jumis.“
Teheranas paskelbė „šventąjį karą“
Teheranas atsisakė bet kokių derybų. Po ajatolos Khamenei žūties Irano valdžia paskelbė „šventąjį karą“ prieš JAV ir jų sąjungininkus. Tęsiami Izraelio bombardavimai, suduota smūgių Bahreinui ir naftos perdirbimo gamyklai Saudo Arabijoje.
Libano „Hezbollah“ atidarė antrąjį frontą, į ką Izraelis atsakė puolamąja operacija Libane.
Pirmą kartą Irano bepilotis aparatas pasiekė Didžiosios Britanijos karinę bazę Kipre. Londonas ne tik suteikė JAV savo bazes smūgiams, bet ir kreipėsi į Kyjivą prašydamas pasidalyti patirtimi kovojant su dronais.
Keiras Starmeris, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas: „Mūsų sprendimo pagrindas – kolektyvinė senų draugų ir sąjungininkų savigyna bei britų gyvybių apsauga. Taip pat pasitelksime Ukrainos ekspertus kartu su savo specialistais, kad padėtume Persijos įlankos partneriams numušti Irano dronus, kuriais jie yra puolami.“
Kyjivas pasirengęs padėti kovoti su Irano dronais
Ukraina deklaruoja pasirengimą remti partnerius. Prezidentas Volodymyras Zelenskis priminė, kad Irano režimas pats pasirinko tapti Vladimiro Putino bendrininku, teikdamas technologijas ukrainiečių žudymui. Dėl to Ukrainos patirtis atremiant „Shahed“ atakas dabar itin vertinama pasaulyje.
Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas: „Net Persijos įlankos šalyse, kurios turi geresnes oro gynybos sistemas nei tos, kurias kol kas gavome mes, ir turi jų daugiau, vis tiek nepavyksta numušti visos balistikos. Yra ir „Shahed“ dronų, kurių oro gynyba regione nesustabdė. Visi dabar mato, kad mūsų apsaugos patirtis daug kur yra nepakeičiama. Esame pasirengę dalytis šia patirtimi, pasirengę padėti tiems žmonėms, kurie padėjo mums, Ukrainai, šią žiemą ir apskritai per visą šį karą.“
Kaip karą Artimuosiuose Rytuose gali išnaudoti Rusija?
Ukrainos užsienio reikalų ministerijoje autoritarinių režimų griūtis vadinama „domino efektu“. Ministras Andrijus Sybiga pabrėžia, kad Rusija nėra patikima sąjungininkė.
Pasak leidinio Politico, į susirūpinusį Teherano skambutį Maskva atsakė tik „žodinės paramos“ pažadu, motyvuodama, kad strateginės partnerystės sutartis nenumato tiesioginės karinės pagalbos.
„Politico“ apie Maskvos taktiką: „Maskva tikėsis nukreipti dėmesį nuo savęs, pabrėždama Vakarų ir ypač JAV nesugebėjimą laikytis tarptautinių normų. Tai taip pat tikėtina dar labiau sustiprins griežtą Kremliaus poziciją Ukrainos atžvilgiu, kurią jis nuosekliai vaizduoja kaip gynybinį žingsnį prieš Vakarų agresiją.“
Kremliaus „bonusas“ – kylanti naftos kaina, tačiau ekspertai pažymi, kad politiniai minusai Rusijai yra didesni. Tikrąją Rusijos laikyseną – atsisakymą realiai remti Iraną – gerai įvertino Šiaurės Korėja, Kinija ir vadinamojo Globalaus Pietų šalys, į kurias Putinas dėjo pagrindines viltis.
