Po pavasarinio medžių ir krūmų genėjimo sodas dažnai primena vietą po stipresnės audros. Nupjautų šakų krūva auga labai greitai, todėl natūraliai kyla klausimas, ką su jomis daryti. Prieš skubant jas išmesti verta pagalvoti, ar šios medžiagos negalima panaudoti pačiame sode.
Daugelis sodininkų pamiršta, kad šakos gali būti labai naudinga žaliava. Tinkamai jas panaudojus galima pagerinti dirvožemį, sukurti naudingą aplinką gyvūnams arba pagaminti praktiškų sodo konstrukcijų.
Plonesnes ir sveikas šakeles galima supjaustyti trumpesniais gabalais, išdžiovinti ir naudoti laužui ar židiniui užkurti. Tai ypač tinka lapuočių medienai. Svarbiausia įsitikinti, kad šakos nėra pažeistos ligų.
Storesnės šakos gali būti panaudotos kuriant natūralias buveines gyvūnams. Iš jų galima įrengti vabzdžių namelius arba tiesiog ramioje sodo vietoje sukrauti nedidelę medienos krūvą.
Tokios vietos tampa puikiu prieglobsčiu naudingiems vabzdžiams, driežams ar net ežiams. Ekologiškuose soduose vis dažniau paliekami vadinamieji laukinės gamtos kampeliai, kurie padeda palaikyti biologinę įvairovę.
Tiesios ir tvirtesnės šakos puikiai tinka kaip atramos vijokliniams augalams. Jas galima naudoti kvapiesiems žirniams, pupelėms ar kitiems augalams, kuriems reikalinga atrama.
Iš tokių šakų taip pat galima sukurti nedideles pergoles, lysvių kraštus ar dekoratyvines kaimiško stiliaus tvoreles. Tokie sprendimai suteikia sodui natūralumo ir leidžia kūrybiškai panaudoti genėjimo atliekas.
Plonas smulkintas šakeles galima dėti ir į kompostą, jei jos gautos iš sveikų augalų. Jos suyra lėčiau nei žolė ar lapai, tačiau gerina komposto struktūrą ir padeda jam geriau vėdintis.
Kad irimo procesas vyktų greičiau, verta pridėti azoto turinčių medžiagų. Tam puikiai tinka šviežiai nupjauta žolė arba kitos žalios augalinės atliekos.
Jei šakų susikaupia daugiau, jas galima susmulkinti. Gautos medienos skiedros puikiai tinka dirvai mulčiuoti po medžiais ar krūmais.
Mulčias padeda slopinti piktžoles, išlaikyti dirvoje drėgmę ir pagerina dirvos struktūrą. Tai vienas paprasčiausių būdų panaudoti genėjimo atliekas naudingai.
Vis dėlto svarbu žinoti, kad šviežios medienos skiedros ne visada tinka iš karto. Geriausia jas kelis mėnesius ar net metus pakompostuoti.
Šviežia mediena skaidydamasi naudoja dirvoje esantį azotą, todėl gali laikinai susilpninti augalus. Dėl šios priežasties patyrę sodininkai rekomenduoja skiedras prieš naudojimą šiek tiek perlaikyti.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į medžių rūšis. Pavyzdžiui, graikinio riešutmedžio medienoje yra medžiagos, galinčios slopinti kitų augalų augimą.
Ąžuolo mediena turi daug taninų, kurie gali rūgštinti dirvožemį. Todėl tokių šakų skiedros ne visada tinka visiems augalams.
Natūraliam mulčiui geriausiai tinka obelų, kriaušių, slyvų ar vyšnių šakos. Taip pat galima naudoti beržo, klevo, liepos ar skroblo medieną.
Spygliuočių medžių skiedros labiau tinka augalams, kurie mėgsta rūgštesnę dirvą. Pavyzdžiui, hortenzijoms ar šilauogėms.
Jei šakų prisikaupė daug, verta pagalvoti apie šakų smulkintuvo naudojimą. Ši įranga leidžia greitai paversti didelę šakų krūvą naudingomis skiedromis.
Rinkoje galima rasti tiek elektrinių, tiek benzininių smulkintuvų. Jei šakų susidaro tik retkarčiais, ekonomiškiau gali būti įrangą išsinuomoti vienai dienai.
Tuomet per trumpą laiką galima sutvarkyti visą šakų krūvą ir gauti naudingos medžiagos sodui. Tai paprastas ir aplinkai draugiškas sprendimas.
Jei šakų panaudoti nepavyksta, jas galima perduoti žaliųjų atliekų surinkimo sistemai. Daugelyje savivaldybių organizuojamas tokių atliekų surinkimas iš gyventojų sklypų.
Paprastai šakas reikia patrumpinti ir surišti arba sudėti į specialius maišus. Tikslią tvarką ir grafiką pateikia vietos savivaldybė arba atliekų tvarkymo įmonė.
Šakas taip pat galima nuvežti į didelių ar žaliųjų atliekų priėmimo aikšteles. Dažniausiai gyventojų sodo atliekos ten priimamos nemokamai, jei jos atitinka nustatytus reikalavimus.
Jei po didesnių darbų šakų susikaupia labai daug, galima užsisakyti specialų atliekų konteinerį. Tokiu būdu patogiai sutvarkomos ir šakos, ir kita sodo mediena.
Anksčiau daugelis žmonių šakas tiesiog sudegindavo savo sklype. Tačiau šiandien daugelyje vietų toks būdas yra ribojamas arba visiškai draudžiamas.
Pagal atliekų tvarkymo taisykles augalines atliekas galima deginti tik tam skirtuose įrenginiuose. Šakų deginimas kieme gali sukelti konfliktų su kaimynais ir net baudas.
Jei dūmai trukdo aplinkiniams, jie gali kreiptis į atsakingas tarnybas. Tokiu atveju gali būti pradėtas pažeidimo tyrimas.
Todėl saugiausia rinktis kitus, aplinkai draugiškus būdus. Šakų smulkinimas, kompostavimas ar jų perdavimas žaliųjų atliekų surinkėjams padeda ne tik išvengti problemų, bet ir naudingai panaudoti sodo atliekas.
