Roguelike žanro žaidimas „Blue Prince“ sulaukė didžiulio žaidėjų dėmesio dėl savo unikalios idėjos ir įtraukiančio žaidimo ciklo. Dabar šis kūrinys pasirodė ir „Switch 2“ konsolėje, kur žaidimas pritaikytas patogiam ir tiksliam valdymui, išnaudojant papildomas „Joy-Con“ galimybes. Toliau – išsamiau apie tai, kuo šis žaidimas išskirtinis ir kodėl jis jau laikomas vienu įsimintiniausių pastarųjų metų indie projektų.
„Blue Prince“ – tai išskirtinai suprojektuotas galvosūkių žaidimas, kuriame stipriai pabrėžiama atmosfera ir nuotaika. Žaidėjui čia patikima užduotis tyrinėti milžiniškus rūmus, kupinus paslapčių ir netikėtumų. Tačiau yra viena svarbi ypatybė – rūmus žaidėjas ne tik tyrinėja, bet ir pats juos stato, po vieną kambarį.
Naujoje „Switch 2“ versijoje žaidimas pritaikytas pelės tipo valdymui, išnaudojant iki šiol gana retai naudojamą „Joy-Con“ funkcionalumą. Tai leidžia patogiai ir tiksliai išdėstyti kambarių „brėžinius“, pasirinkti naujas patalpas ir operatyviai reaguoti į netikėtai iškylančius iššūkius. Dėl to žaidimo tempas išlieka gyvas, bet kartu nereikalauja skubos – galima ramiai apgalvoti kiekvieną sprendimą.
Rūmų statymas vyksta naudojant tarsi magiškus mėlynus brėžinius. Kiekvienas brėžinys – tai naujas kambarys, kurio vietą ir kryptį žaidėjas pasirenka pats. Taip pamažu formuojasi unikalus rūmų planas, kupinas koridorių, akligatvių, slaptų kambarių ir paslaptingų erdvių. Šis mechanizmas sujungia taktinį planavimą ir kūrybiškumą: ne tik ieškoma išeities, bet ir sprendžiama, kaip geriausiai išnaudoti ribotą brėžinių skaičių.
Pagrindinis tikslas – kiek įmanoma išsamiau ištirti rūmus ir atskleisti jų gausias paslaptis. Tačiau brėžinių yra ribotai, o kliūčių – daug. Natūraliai atsiranda akligatviai, netobuli maršrutai ir situacijos, kai toliau eiti nebeįmanoma. Čia ir atsiskleidžia roguelike žanro esmė: kai priėjote aklavietę, tenka eiti miegoti ir taip užbaigti konkrečią partiją.
Po poilsio visi kambariai ir rūmų struktūra iš naujo sugeneruojami, pradedama nuo pradžių, tačiau žaidėjas išlaiko tai, kas svarbiausia – savo patirtį ir žinias. Kaskart sugrįžus, žaidimas skatina prisiminti ankstesnes klaidas, bandyti naujus maršrutus, kitaip išdėstyti kambarius ir gudriau išnaudoti turimus brėžinius. Šis „išbandyk, suklysk, pasimokyk ir bandyk dar kartą“ ciklas sukuria labai patrauklų ir „kabinančią“ žaidimo eigą.
Dėl savo idėjos ir įgyvendinimo „Blue Prince“ yra pelnęs daug pagyrų ir dažnai apibūdinamas kaip išskirtinio lygio indie žaidimas. Kritikai jį vadina tikru šedevrų, ypač išskirdami atmosferą, vizualinį stilių ir žaidimo ciklo kokybę. Dabar, atsiradus „Switch 2“ versijai, šis žaidimas tapo dar prieinamesnis žaidėjams, mėgstantiems ne skubų veiksmą, o lėtai besivystančią įtampą ir apgalvotą strategiją.
Verta paminėti, kad „Blue Prince“ išskirtinumas pirmiausia kyla ne iš techninių efektų ar reikalavimų konsolės galiai, o iš meno krypties ir bendros atmosferos. Tai estetiškai labai patrauklus žaidimas, tačiau grafiniu požiūriu nėra pernelyg reiklus, todėl kai kuriems žaidėjams gali kilti klausimas, kodėl jis išleistas tik „Switch 2“ konsolėje, o ne ir pirmosios kartos „Switch“ sistemoje. Vis dėlto kūrėjų sprendimas akcentuoti naujausią „Nintendo“ konsolę reiškia ir geriau pritaikytą valdymą bei sklandesnį veikimą.
„Blue Prince“ „Switch 2“ versija kainuoja 30 JAV dolerių, tačiau starto laikotarpiu taikoma nuolaida ir žaidimą galima įsigyti už 20 JAV dolerių. Atsižvelgiant į žaidimo trukmę, pakartotinio žaidimo vertę ir nuolat atsiveriančias naujas kombinacijas, tai – labai patrauklus pasiūlymas tiems, kurie ieško įtraukiančio, intelektualaus ir atmosferiško žaidimo savo kolekcijai.
