Europos Komisija nenorėjo atskleisti darbuotojų, vedusių derybas dėl COVID-19 vakcinų sutarčių su farmacijos kompanijomis, pavardžių, baimindamasi, kad juos gali užsipulti „sąmokslo teorijų šalininkai“, trečiadienį Liuksemburge teigė jos atstovai.
Komisijos teisininkas Antonios Bouchagiar sakė, kad dėl „pasitikėjimo stokos“ šiais kontraktais pareigūnai galėjo susidurti su „fiziniu ar psichologiniu“ priekabiavimu.
„Tai reali rizika šiuo atveju“, – pabrėžė jis teismo salėje Liuksemburge.
Komisija šiuo metu ginčija 2024 m. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą, kuriuo buvo konstatuota, kad ji turėjo pateikti daugiau informacijos apie pelningas vakcinų sutartis ir jas derėjusius asmenis, kai to paprašė grupė Žaliųjų frakcijos Europos Parlamento narių ir visuomenės atstovų.
Teismas nusprendė, kad viešasis interesas reikalauja tokios informacijos atskleidimo. Sprendime pažymėta: „Tik sužinojusios komandos narių vardus, pavardes ir jų profesinį ar institucinį vaidmenį, suinteresuotos šalys galėjo įsitikinti, ar šie asmenys neturėjo interesų konflikto.“
Komisija su tokiu vertinimu nesutiko, todėl byla atsidūrė aukščiausioje ES teisinėje instancijoje – Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.
COVID-19 pandemijos įkarštyje, 2020–2021 m., Komisija su farmacijos kompanijomis sudarė šešias išankstinio pirkimo sutartis. Šiomis sutartimis buvo įsipareigota nupirkti tam tikrą kiekį vakcinų Europos piliečiams, vadovaujantis bendru ES požiūriu į kovą su virusu.
Žaliųjų frakcijos europarlamentarai tvirtino, kad visuomenė turi teisę žinoti daugiau apie tai, kaip buvo derinamos šios milijonų eurų vertės sutartys. Pateikus prašymus suteikti prieigą prie dokumentų, Komisija paskelbė tik dalį informacijos, reikšmingas dalis užtušavusi.
Daugiau kaip 3 000 visuomenės narių – nemaža dalis jų skeptiškai vertino ES veiksmus ir kai kurie prieštaravo masinio vakcinavimo politikai – pateikė atskirą ieškinį Komisijai.
Trečiadienį teisme dalyvavę tiek europarlamentarų, tiek piliečių atstovai argumentavo, kad Komisija privalo laikytis aukščiausių skaidrumo standartų.
„Tai nėra kokia nors abstrakti siekiamybė“, – teigė europarlamentarų advokatė Raluca Gherghinaru, pabrėždama, kad skaidrumas yra „konstitucinė vertybė“. Ji pridūrė: „Krizės metu tikimės iš lyderių didesnio atskaitingumo.“
Komisijos teisininkai tvirtino, kad ES vykdomoji institucija jau pademonstravo aukštą atskaitomybės lygį. Pasak jų, Europos Audito Rūmai išnagrinėjo neužtušuotus dokumentus ir įsitikino, kad derybų komandos nariai neturėjo interesų konflikto. Be to, jie priminė, kad, esant reikalui, sutartimis galėtų susidomėti ir Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) bei Europos prokuratūra (EPPO).
Vis dėlto piliečių, pateikusių ieškinį, advokatas Arnaud Durand teigė, kad Europos prokuratūra nėra pakankamai nepriklausoma, nes jos biudžetą tvirtina ta pati Komisija.
Komisijos atstovai su tuo nesutiko ir pabrėžė, kad EPPO ir OLAF nepriklausomumas yra įtvirtintas jų veiklą reglamentuojančiuose aktuose.
Komisijai teko aiškintis ir prieš teismo pirmininką Koeną Lenaertsą. Kai Komisijos teisininkai teigė, jog visuomenės nario, neturinčio „konkretaus intereso“, prašymas suteikti prieigą prie informacijos neturėtų būti tenkinamas automatiškai, Lenaertsas pasiteiravo: „Ar jūs rimtai tai sakote?“
Bouchagiar gynė poziciją, kad pareigūnai turi „teisę dirbti ramiai, nepatirdami spaudimo ir kaltinimų dėl politikos, kurios jie patys nepriėmė“.
Tačiau, pasak Lenaertso, derybos vyksta ne tik aukščiausiu politiniu, bet ir techniniu lygiu, todėl galimi tarnautojų interesų konfliktai taip pat turi būti tikrinami.
Teismo salėje kilo juokas, kai pirmininkas pakartojo Komisijos argumentą, kad pareigūnų pavardžių atskleidimas galėtų lemti priekabiavimą „ypač iš sąmokslo teorijų šalininkų“ pusės.
„Ar tokių pavardžių atskleidimas nebūtų geriausias būdas kovoti su tais sąmokslo teorijų šalininkais?“ – retoriškai klausė Lenaertsas.
Artimiausias žingsnis byloje – generalinio advokato Athanasioso Rantoso teisinė išvada, kuri planuojama birželio 11 d. Ji padės teisėjams parengti galutinį sprendimą, tačiau jo data dar nenustatyta.
ES vakcinų sutartys tapo svarbia skaidrumo gynėjų kritikos ašimi. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sulaukė spaudimo dėl jos apsikeitimo trumposiomis žinutėmis su „Pfizer“ vadovu, po kurių buvo sudaryta daugiamilijardinė sutartis su Komisija.
Komisijai atsisakius paviešinti šias žinutes, skandalas pramintas „Pfizergate“. Bendrasis Teismas galiausiai nusprendė, kad Komisija elgėsi neteisingai, atsisakydama atskleisti von der Leyen žinutes.
