Pavasaris – ypatingas metas kiekvienam sodininkui ir daržininkui. Tai idealus laikas dauginti augalus ir taip sutaupyti, nebeperkant brangių „madingų sodinukų“ medelynuose.
Dalijamės penkiais paprastais, bet labai veiksmingais auginėlių įšaknijimo būdais, tinkančiais rožėms, serbentams, orchidėjoms ir kitiems augalams.
1 būdas. Įšaknijimas vandenyje
Vienas paprasčiausių metodų – įmerkti ūglį ar šakelę į stiklainį su vandeniu ir laukti, kol pasirodys šaknys. Šis būdas ypač gerai tinka nereikliems augalams.
Kad vanduo negestų ir nepradėtų skleisti nemalonaus kvapo, į jį galima įdėti gabalėlį medžio anglies. Ji veikia kaip natūralus filtras ir antiseptikas.
Pagrindinis šio metodo privalumas – galite savo akimis stebėti šaknelių atsiradimą ir kontroliuoti procesą: matyti, ar auginys nepuva, ar vanduo pakankamai švarus.
Tačiau yra ir trūkumų. Vandenyje išaugintos šaknys būna labai trapios, jautrios ir sunkiau prisitaiko persodintos į žemę. Persodinimo metu augalo augimas gali kuriam laikui sustoti, kol šaknys persitvarkys „žemės“ sąlygoms.
2 būdas. Tiesioginė sodinimas į žemę
Šis metodas puikiai tinka rožėms ir serbentams, taip pat daugeliui sodo krūmų. Auginys iš karto sodinamas į lengvą, purią žemę ir uždengiamas plėvele arba stiklainiu, kad būtų sukurta šiltnamio aplinka.
Pagrindinis privalumas – šaknys formuojasi iš karto žemėje, jos būna tvirtesnės ir augalas nepatiria streso persodinant. Tokie augalai dažniausiai greičiau įsitvirtina nuolatinėje vietoje.
Minusas tas, kad nematote, kas vyksta po žemės paviršiumi. Lengva perlaistyti ir taip sukelti auginio puvinį. Todėl labai svarbu naudoti laidžią, orui ir vandeniui pralaidžią žemę, į ją įmaišyti smėlio ar „perlito“, kad išvengtumėte vandens sąstovio.
3 būdas. Įšaknijimas „perlito“ substrate
„Perlitas“ – lengva, akyta medžiaga, kuri beveik nesulaiko vandens, tačiau puikiai užtikrina oro patekimą prie besiformuojančių šaknelių. Dėl tokios „oro pagalvės“ auginiai daug rečiau pradeda pūti, kas ypač svarbu pavasarį, kai patalpose ir lauke svyruoja temperatūra bei drėgmė.
Vienintelis šio būdo minusas – „perlitas“ labai greitai išdžiūva. Todėl reikia nuolat stebėti drėgmę: auginį periodiškai lengvai apipurkšti vandeniu, bet jokiu būdu neužpilti, kad tarp dalelių liktų pakankamai oro.
4 būdas. „Vermikulitas“
„Vermikulitas“ iš pirmo žvilgsnio panašus į „perlitą“, tačiau veikia priešingai. Jis, tarsi kempinė, sugeria ir ilgai išlaiko drėgmę, palaipsniui ją atiduodamas augalui. Tai labai patogu, jei negalite kasdien laistyti auginukų.
Vis dėlto šis metodas taip pat turi trūkumų. Smulkios „vermikulito“ dalelės gali sumažinti oro patekimą prie šaknų, o pačiame substrate nėra maistinių medžiagų. Todėl įsišaknijusius augalus reikėtų laiku persodinti į maistingesnį žemės mišinį ir neperlaikyti „vermikulite“.
5 būdas. Sfagninis samanis
Šis metodas dažniausiai taikomas patiems jautriausiems ir brangiausiems augalams – orchidėjoms, retoms lianoms, kolekciniams kambariniams augalams. Sfagninis samanis turi natūralių antiseptinių savybių, kurios saugo pjūvio vietą nuo puvinio ir ligų.
Samanis puikiai išlaiko drėgmę, kartu išlieka purus ir laidus orui. Auginys tiesiog apvyniojamas sudrėkintu samanimi ir paliekamas, kol pasirodys šaknys.
Labai svarbu samanio nesuspausti per stipriai – šaknims būtinas oras. Prieš naudojimą samanis turi būti gerai sudrėkintas ir šiek tiek nusunktas, kad neliktų perteklinio vandens. Per šlapiame, suspaustame samanilyje auginys gali pradėti gesti.
Atsirinkus tinkamą būdą konkrečiam augalui, galima nesunkiai dauginti rožes, serbentus, orchidėjas ir daugelį kitų mėgstamų veislių namų sąlygomis, nepermokant medelynuose už naujus sodinukus.
