Sideratiniai augalai padeda kovoti su dirvožemio kenkėjais – vielagraužiais ir nematodomis. Tai augalai, kurie ne tik valo ir dezinfekuoja žemę, bet ir praturtina ją maistinėmis medžiagomis, ypač azotu, todėl dirva tampa derlingesnė ir palankesnė augalams.
Pagrindinis šių augalų poveikio principas – jų išskiriamos biologiškai aktyvios medžiagos. Kai kurių rūšių audiniuose gausu eterinių aliejų ir glikozidų, kurie dirvožemyje sukuria nepalankias sąlygas vielagraužiui ir jį atbaido.
Kiti sideratiniai augalai pasižymi fitoncidinėmis savybėmis. Jie veikia tarsi natūralūs dirvos dezinfekuotojai, slopindami lervų ir nematodų vystymąsi bei mažindami jų plitimą.
Be to, šie augalai gerina dirvožemio struktūrą. Žemė tampa puri, geriau praleidžia vandenį ir orą, o tokios sąlygos dirvožemio kenkėjams nėra palankios.
Vielagraužiai dažniausiai mėgsta tankius, prastai aeruojamus ir nederlingus dirvožemius. Kai į dirvą įterpiama sideratinių augalų žalioji masė, ji palaipsniui suyra ir išskiria junginius, kurie dar labiau silpnina kenkėjus.
Vienas veiksmingiausių augalų kovai su nematodomis yra serenčiai. Jų šaknys ir antžeminė dalis išskiria medžiagas, kurios slopina šių kenkėjų vystymąsi ir mažina jų populiaciją dirvožemyje.
Serenčiai taip pat purena dirvą ir gerina jos struktūrą. Dėl to pagerėja oro ir drėgmės patekimas į gilesnius dirvos sluoksnius.
Šie augalai ypač naudingi ten, kur planuojama auginti svogūnus ar česnakus. Serenčiai padeda išvalyti dirvą nuo dalies kenkėjų ir ligų sukėlėjų, todėl būsimasis derlius būna gausesnis ir sveikesnis.
Dar vienas vertingas sideratinis augalas yra baltoji garstyčia. Ji praturtina dirvožemį azotu ir lengvai augalams pasisavinamais fosfatais.
Garstyčių audiniuose esantys aliejai veikia kaip natūralūs antiseptikai ir kenkėjus atbaidančios medžiagos. Dėl to dirvožemis tampa nepalankus daugeliui dirvos kenkėjų, įskaitant vielagraužius.
Tačiau svarbu prisiminti, kad baltoji garstyčia priklauso tai pačiai šeimai kaip ir kopūstai. Todėl jos nerekomenduojama sėti ten, kur planuojama auginti kopūstus ar kitas kryžmažiedes daržoves.
Labai vertinamas sideratinis augalas yra facelija. Ji tinka beveik visiems dirvožemio tipams ir gali būti puikus priešsėlis daugeliui daržovių.
Facelija išskiria fitoncidus, kurie dezinfekuoja dirvožemį ir slopina tiek vielagraužių, tiek kitų dirvožemio kenkėjų aktyvumą. Ji taip pat padeda mažinti kai kurių ligų sukėlėjų plitimą.
Šis augalas turi gerai išsivysčiusią šaknų sistemą, kuri purena gilesnius dirvožemio sluoksnius. Dėl to pagerėja drėgmės ir oro patekimas į dirvą.
Įterpta į dirvą facelijos žalioji masė greitai suyra ir tampa vertingu organinių trąšų šaltiniu. Tai padeda pagerinti dirvos derlingumą.
Dar vienas naudingas augalas yra nasturtė. Ji gerai auga įvairiuose dirvožemiuose, puošia daržą ir tuo pačiu padeda atbaidyti kai kuriuos kenkėjus.
Nasturtės šaknys ir žalioji masė veikia dezinfekuojančiai. Be to, šis augalas pritraukia naudingus vabzdžius, kurie padeda palaikyti natūralią pusiausvyrą darže.
Vis dėlto nasturtės turi vieną savybę – jos linkusios gausiai pasisėti pačios. Todėl nužydėjusius augalus verta laiku pašalinti, jei nenorima, kad kitais metais darže atsirastų daug savaiminių daigų.
Naudingas sideratinis augalas yra ir medetka. Ji ne tik puošia daržą, bet ir padeda sumažinti kai kurių kenkėjų bei ligų plitimą.
Medetkos dažnai sodinamos lysvių pakraščiuose arba tarp daržovių eilučių. Tokiu būdu jos veikia kaip natūralus apsauginis barjeras.
Kaip ir nasturtės, medetkos gali gausiai pasisėti pačios. Jei atsiranda per daug daigų, juos galima praretinti arba panaudoti kaip papildomą žaliąją trąšą.
Kad sideratiniai augalai būtų kuo veiksmingesni, svarbu juos sėti tinkamu metu. Dažniausiai jie sėjami anksti pavasarį prieš sodinant pagrindines kultūras arba rudenį, jau nuėmus derlių.
Pavasarinis sėjimas ypač svarbus, nes tuo metu dirvožemyje aktyviausi vielagraužiai. Sideratiniai augalai padeda sumažinti jų kiekį dar prieš sodinant daržoves.
Augant šiems augalams, jų žalioji masė turi būti laiku įterpiama į dirvą. Geriausia tai padaryti tada, kai augalai dar nesumedėję ir nepradėję brandinti sėklų.
Tokiu atveju organinės medžiagos greitai suyra ir praturtina dirvą maistinėmis medžiagomis. Tuo pačiu išsiskiria aktyvūs junginiai, slopinantys kenkėjus.
Norint dar stipresnio poveikio, galima sėti skirtingų sideratinių augalų mišinius. Pavyzdžiui, derinti žirnius, aliejinius ridikus, garstyčias ar rapsus.
Tokios augalų kombinacijos padeda geriau subalansuoti dirvožemio maistinių medžiagų sudėtį. Be to, jos veiksmingiau slopina skirtingų rūšių kenkėjus.
Naudojant sideratinius augalus, daržas apsaugomas ekologišku būdu be cheminių preparatų. Tuo pačiu pagerėja dirvos sveikata, derlingumas ir būsimų derlių kokybė.
