Atsinaujinusi krizė Artimuosiuose Rytuose keičia ne tik saugumo, bet ir pasaulinės ekonomikos balansą. Nors smūgis Iranui silpnina vieną svarbiausių Rusijos partnerių regione, augančios naftos ir dujų kainos bei galimi Vakarų ginklų tiekimo sutrikimai Ukraina tampa rimta paspirtimi Maskvai. Straipsnyje aptariama, kaip šis konfliktas gali padėti Rusijos karo mašinai ir kokias grėsmes kelia Ukrainai bei Europai.
Kylančios įtampos Artimuosiuose Rytuose gali tapti netikėtu ekonominiu gelbėjimosi ratu smunkančiai Rusijos ekonomikai. Nors Irano režimo silpnėjimas atima iš Kremliaus svarbų regioninį partnerį, tai kompensuoja kylanti energijos išteklių kaina ir tikėtinas Vakarų ginkluotės tiekimo Ukrainai lėtėjimas.
Užblokuota jūrų prekyba ir kariniai smūgiai regiono infrastruktūrai jau sukėlė pastebimų svyravimų rinkose. „Brent“ naftos kaina perkopė 80 JAV dolerių už barelį ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2024 m. liepos. Analitikai prognozuoja tolesnį kainų augimą.
Energetikos sektoriaus ekspertas Serhijus Vakulenka pažymi, kad, kai faktiškai blokuojama apie penktadalis pasaulinių naftos tiekimų ir maždaug ketvirtadalis jūrų prekybos, tai yra palanku Rusijai. Rusijos nafta, kuri dėl sankcijų rizikų ir perteklinės pasaulinės pasiūlos ilgą laiką buvo priversta „stovėti“ tanklaiviuose, dabar beveik užtikrintai ras pirkėjus. Be to, Maskva gali pasipelnyti ir iš galimos dujų krizės, jei būtų sustabdytas Kataro suskystintųjų gamtinių dujų eksportas.
Kaip į krizę reagavo pasaulio rinkos?
Didžiausią smūgį dėl sutrikusios situacijos Artimuosiuose Rytuose gali patirti Indija ir Kinija. Nors Pekinas jau kurį laiką įvairina energijos išteklių tiekimo šaltinius, užsitęsusi krizė Persijos įlankoje gali paskatinti dar spartesnį jo perėjimą prie rusiškos naftos.
Indijai padėtis dar sudėtingesnė. Pastaruoju metu Niu Delis ėmė keisti rusišką naftą tiekimu iš Persijos įlankos šalių ir sumažino importą iš Rusijos iki žemiausio lygio nuo 2022 metų. Tačiau esant deficitui Indijos vyriausybė gali būti priversta vėl didinti rusiškos naftos pirkimus, o tai sustiprintų Maskvos derybines pozicijas ir leistų siekti didesnių kainų.
Grėsmė Ukrainai
Analitikų teigimu, ekonominė nauda Rusijai sutampa su itin jautriu laikotarpiu Ukrainos biudžetui. Anksčiau Rusijos pajamos iš energijos išteklių buvo nukritusios iki penkerių metų minimumo, o tai leido Kijevui tikėtis, kad Rusijos karo mašina bus palengva išsekinta. Dabar ši perspektyva atsiduria pavojuje.
Tuo pat metu Kijevas nerimauja dėl galimų karinės pagalbos vėlavimų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pabrėžęs, kad Ukraina gali susidurti su rimtu oro gynybos sistemų, ypač „Patriot“ raketų, trūkumu, jei JAV nukreips dalį savo išteklių į Artimuosius Rytus.
Pasak Zelenskio, Ukrainai gali būti sudėtingiau įsigyti raketų ir ginklų oro erdvei apsaugoti, nes jų didesnis kiekis gali būti skubiai reikalingas JAV ir jų sąjungininkams regione savigynai.
Europos pozicija
Energetikos krizė kelia pavojų ir Europos Sąjungos vienybei. Jau anksčiau kritikuota ES politika palaipsniui atsisakyti rusiško iškastinio kuro dabar dar labiau spaudžiama tokių valstybių kaip Vengrija ir Slovakija.
Norvegijos energetikos ministras Terjė Aaslandas patvirtino, kad nauja eskalacija gali atnaujinti diskusijas ES viduje. Anot jo, Europos Sąjunga aiškiai yra pareiškusi siekį atsiriboti nuo Rusijos naftos ir dujų, tačiau paskutinės kelios dienos buvo labai sudėtingos. Atsižvelgdamas į dabartinę geopolitinę situaciją, jis mano, kad debatai dėl rusiško kuro ateities Europoje vėl įsiplieks.
Ką apie tai įspėjo Zelenskis?
Volodymyras Zelenskis ne kartą yra sakęs, kad Rusija sistemingai naudojasi pasauline nestabilumo banga tam, jog sustiprintų savo ekonomines pozicijas, ypač per energijos išteklių eksportą.
Jo teigimu, įtampa Artimuosiuose Rytuose gali dar labiau pakelti pasaulines naftos kainas, o Maskva tradiciškai stengsis tuo pasinaudoti tam, kad padidintų savo biudžeto įplaukas. Tačiau Ukraina ir jos partneriai, anot Zelenskio, turi priemonių, galinčių apriboti šias galimybes.
Pirmiausia kalbama apie griežtesnį sankcijų spaudimą vadinamajam Rusijos „šešėliniam laivynui“ – tanklaiviams, vežėjų kompanijoms, įguloms ir kitiems subjektams, padedantiems Maskvai apeiti apribojimus. Sustiprintas monitoringas ir šių laivų veiklos blokavimas laikomas vienu iš būdų sumažinti Rusijos pajamas iš naftos eksporto.
JAV ir Irano karo eiga – naujausia informacija
Jungtinių Valstijų Atstovų Rūmų mažumos lyderis Hakimas Džefrisas viešai sukritikavo Donaldo Trumpo administracijos veiksmus Irano atžvilgiu, pabrėždamas aiškios ir nuoseklios Baltųjų rūmų strategijos trūkumą.
Pasak jo, sprendimai tęsti karinius veiksmus buvo priimami nepateikus įtikinamų įrodymų apie tiesioginę grėsmę JAV ar jų interesams regione. Tuo pat metu Vašingtonas jau užsiminė, kiek galėtų trukti ši operacija.
Taip pat pranešta, kad buvęs Irano prezidentas Mahmudas Ahmadinedžadas išgyveno pasikėsinimą jo gyvybę per naujausius JAV ir Izraelio smūgius. Jis nenukentėjo, o po atakos buvo skubiai perkeltas į saugią vietą.
