Content Pool
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Lietuva
  • IT naujienos
  • Maistas
  • Gyvenimas
  • Automobiliai
  • Mokslas
  • Pramogos
  • Namai ir patarimai
No Result
View All Result
Content Pool
  • Sveikata ir grožis
  • Receptai
  • Lietuva
  • IT naujienos
  • Maistas
  • Gyvenimas
  • Automobiliai
  • Mokslas
  • Pramogos
  • Namai ir patarimai
No Result
View All Result
Content Pool
No Result
View All Result

Artimųjų Rytų karas gali būti naudingas Rusijai: brangstanti nafta ir spaudimas JAV ginklų atsargoms

https://tsn.ua/svit/u-viyni-trampa-z-iranom-vyhraty-moze-putin-forbes-poiasnyv-chomu-rf-vyhidna-eskalatsiia-3033716.html
admin by admin
March 5, 2026
in Nefiltruota
in Politika
in
in
in
Artimųjų Rytų karas gali būti naudingas Rusijai: brangstanti nafta ir spaudimas JAV ginklų atsargoms

Karas Artimuosiuose Rytuose ir toliau keičia pasaulio geopolitinę ir ekonominę tvarką. Nors iš pirmo žvilgsnio JAV ir Izraelio smūgiai Iranui gali atrodyti kaip smūgis Rusijos įtakai regione, dalis analitikų atkreipia dėmesį, kad Maskva iš šios krizės gali gauti ne mažai strateginės naudos – nuo brangstančios naftos iki lėčiau pildomų Vakarų ginklų sandėlių.

Smūgiai Iranui, kuriuos surengė JAV ir Izraelis, gali būti vertinami kaip ataka prieš Maskvos pozicijas Artimuosiuose Rytuose. Tačiau Rusijos režimas potencialiai gali gauti iš šio konflikto ir reikšmingų pranašumų – tiek ekonominių, tiek politinių.

Po Vašingtono ir Tel Avivo atakų Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apsiribojo tik „užuojauta ir retorine“ Irano palaikymo deklaracija. Politologų teigimu, toks Maskvos elgesys – tai savotiškas „strateginis balansavimas“: vengti pernelyg gilaus įsitraukimo, bet išlaikyti nuolatinį ryšį ir kanalus su visomis konflikto pusėmis.

Dar 2026 metų sausį Rusija ir Iranas pasirašė 20 metų trukmės partnerystės sutartį. Vis dėlto šiame dokumente nebuvo numatytas karinis aljansas ar abipusės gynybos įsipareigojimai. Net ir per 12 dienų trukusią Izraelio ir Irano karo eskalaciją praėjusią vasarą Maskva neturėjo nei išteklių, nei noro atvirai ginti Irano režimą.

Maskvos priklausomybė nuo Teherano mažėja

Prasidėjus plataus masto karui prieš Ukrainą, Rusija smarkiai rėmėsi Irano gamybos dronais „Shahed“. Šie bepiločiai buvo vienas pagrindinių įrankių atakuojant Ukrainos kritinę infrastruktūrą.

Nuo 2023 metų Rusija Tatarstane pradėjo organizuoti savo analogiškų dronų gamybą, taip palaipsniui mažindama priklausomybę nuo Irano tiekimo. Tai Maskvai suteikė daugiau savarankiškumo ir lankstumo, o Teherano parama tapo ne tokia gyvybiškai svarbi kaip anksčiau.

Iranas taip pat padėjo Rusijai apeiti Vakarų sankcijas energetikos sektoriuje. Vis dėlto laikui bėgant Maskva susikūrė savas alternatyvias schemas, įskaitant vadinamąjį „šešėlinį tankerių laivyną“, ir šiandien Irano patirties jai reikia kur kas mažiau.

Kaip Artimųjų Rytų konfliktas gali būti naudingas Kremliui?

Analitikai išskiria kelis pagrindinius veiksnius, kurie potencialiai žaidžia Rusijos naudai.

Per Ormūzo sąsiaurį keliauja daugiau nei penktadalis pasaulio naftos ir dujų eksportuojamų kiekių. Bet kokia jo blokados grėsmė iškart kelia energetinių žaliavų kainas. Rusijai, kurios federalinio biudžeto apie 45 % sudaro pajamos iš naftos ir dujų, tai reiškia papildomus pinigų srautus ir didesnes galimybes finansuoti karą prieš Ukrainą.

Prieš prasidedant atviram susidūrimui su JAV, Iranas pasirašė sutartį dėl 500 nešiojamų zenitinių raketų kompleksų „Verba“ ir 2500 raketų priešlėktuvinės gynybos sistemoms įsigijimo iš Rusijos. Nors šios sistemos turi ribotas galimybes prieš modernią aviaciją, Teheranas išlieka svarbiu rusiškų ginklų pirkėju.

Nuo 1979 metų Rusija sudarė maždaug trečdalį viso Irano ginklų importo. Konflikto intensyvėjimas teoriškai gali atverti Maskvai naujų sandorių ir dar glaudesnio karinio bendradarbiavimo galimybes.

Užsitęsęs karas Artimuosiuose Rytuose gali išsekinti JAV raketų-perėmėjų PAC-3, naudojamų „Patriot“ sistemose, ir kitų amunicijos rūšių atsargas. Ši amunicija taip pat būtina Ukrainai. Todėl ilgesnis ir intensyvesnis konfliktas regione gali susilpninti Vašingtono galimybes palaikyti Kijevą ilgalaikėje perspektyvoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra ne kartą pabrėžęs, kad įtampos Artimuosiuose Rytuose tiesiogiai veikia derybų su Rusija dinamiką ir Vakarų karinės pagalbos Ukrainai apimtį.

Ar Maskva praras įtaką Irane?

Rusija rizikuoja prarasti dalį savo investicijų Irane, pavyzdžiui, geležinkelių infrastruktūros projektuose ar statant atominius reaktorius. Vis dėlto Sirijos patirtis rodo, kad net ir žlugus artimam režimui, Maskvai pavyksta išsaugoti svarbiausius svertus – karines bazes ir įtakos kanalus.

Analitikų teigimu, Kremlius tradiciškai naudojasi globaliu nestabilumu savo strateginiams tikslams įgyvendinti. Todėl, nepaisant rizikų, JAV ir Irano karo eskalacija Maskvai gali tapti ne tik iššūkiu, bet ir galimybe sustiprinti savo pozicijas bei užsitikrinti papildomus resursus ilgam karui prieš Ukrainą.

Welcome Back!

Login to your account below

Forgotten Password?

Retrieve your password

Please enter your username or email address to reset your password.

Log In
No Result
View All Result
  • Landing Page
  • Buy JNews
  • Support Forum
  • Pre-sale Question
  • Contact Us

© 2026 JNews - Premium WordPress news & magazine theme by Jegtheme.