Suomija ketina švelninti galiojantį draudimą branduoliniams ginklams ir leisti juos įvežti, transportuoti bei laikinai saugoti savo teritorijoje, ketvirtadienį pranešė gynybos ministras Antti Häkkänenas.
Pasak Häkkäneno, dar 1980 metais priimtas įstatyminis draudimas branduoliniams ginklams dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis nebėra tinkamas. „Ši teisėkūra neatitinka poreikių, kuriuos Suomija turi būdama NATO nare“, – sakė ministras, komentuodamas, kad šalies saugumo aplinka iš esmės pasikeitė.
Suomija į NATO įstojo po to, kai Rusija 2022 metais surengė plataus masto invaziją į Ukrainą. Šalis, turinti daugiau kaip 1 000 kilometrų ilgio sieną su Rusija, spartina ir iš esmės atnaujina savo gynybos planus.
Gynybos ministro teigimu, branduoliniai ginklai galėtų būti įvežami į Suomiją ir pervežami per jos teritoriją tuomet, jei to pareikalautų nacionaliniai gynybos poreikiai. Konkrečių galimų scenarijų jis neįvardijo, tačiau pabrėžė, kad branduolinių kovinių užtaisų dislokavimas Suomijos žemėje nėra svarstomas.
Suomija yra 1968 metų Branduolinio ginklų neplatinimo sutarties dalyvė. Europoje nuosavus branduolinius arsenulus turi Prancūzija ir Jungtinė Karalystė, o Jungtinės Valstijos laiko branduolines galvutes keliose NATO šalyse, tarp jų – Vokietijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Italijoje ir Turkijoje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neseniai paskelbė planus didinti šalies branduolinį arsenalą ir glaudžiau bendradarbiauti su Europos partnerėmis, įskaitant galimą laikiną prancūziškų branduolinius ginklus galinčių nešti naikintuvų dislokavimą kitų valstybių teritorijoje.
