Giliai – tai vieni ryškiausių ir labiausiai su žiema siejamų paukščių. Jų raudoni krūtinės plunksnai suteikia sodui spalvų, kai gamta atrodo pilka ir rami. Sužinokite, kada giliai dažniausiai pasirodo mūsų soduose, ką reiškia jų apsilankymas ir kaip juos prisivilioti, jei norite dažniau matyti šiuos žiemiškus svečius prie savo lango.
Manoma, kad gilių pasirodymas soduose yra aiškiai sezoninis. Dažniausiai juos galima pamatyti nuo lapkričio iki kovo. Būtent tuomet paukščiai atskrenda iš šiaurinių ir rytinių Europos regionų, kad žiemotų švelnesnėmis sąlygomis. Dalies šių paukščių populiacijos gyvenimo būdas sėslesnis – jie visus metus pasilieka tame pačiame regione.
Pavasarį ir vasarą giliai beveik dingsta iš paukščių stebėtojų akiračio. Šiuo laikotarpiu jie gyvena kur kas slapčiau, laikosi miškų tankmėje ir krūmynuose. Vėlų rudenį ir žiemą giliai drąsiau prisiartina prie žmogaus sodybų ieškodami lengviau pasiekiamo maisto. Tada kiemuose pakabinti lesyklos jiems tampa itin patrauklia „valgykla“.
Raudonas akcentas sode: kaip atrodo gilys?
Gilio kūno sandara gana kresna, pats paukštis atrodo tvirtas ir apvalainas. Jam būdingas juodas, trumpas, bet stambus snapas, puikiai pritaikytas skaldyti kietas sėklas – mėgstamą šių paukščių maistą. Ant galvos aiškiai matoma juoda „kepurėlė“.
Patinai lengvai atpažįstami iš ryškiai raudonos ar karmino spalvos krūtinės, kuri ypač traukia akį žiemą. Tuo metu aplinka dažniausiai būna pilka, be ryškių spalvų, tad gilio pasirodymas sode tampa malonia išimtimi. Galva ir sparnai juodi, nugara pilkšva.
Patelės nuspalvintos kur kas santūriau. Jų plunksnose dominuoja pilki ir rusvi atspalviai, leidžiantys geriau susilieti su aplinka ir išvengti plėšrūnų dėmesio.
Kada giliausią lengviausia pastebėti?
Palankiausias metas gilį stebėti – žiemos rytais ir ankstyvą popietę. Dėl trumpesnės dienos paukščiai intensyviau ieško maisto, tad dažniau lankosi lesyklose ir atviresnėse vietose.
Jų spalvos stipriai kontrastuoja su sniegu arba nuogomis medžių šakomis, todėl gilius pastebėti paprasčiau. Jie kiek didesni už įprastus žvirblius, tad išsiskiria ir dydžiu.
Kiekvienas susitikimas su giliu yra tam tikra sėkmė, nes šie paukščiai mėgsta ramų, gana slapukų gyvenimo būdą. Už perėjimo sezono ribų juos dažniausiai galima pamatyti poromis arba mažomis būrelėmis. Giliai vengia garsiai „dainuoti“ – jų balsas tai tylūs, neilgi švilpesiai, o ne skardus giedojimas.
Dieną jie daugiausia laiko praleidžia ieškodami maisto, o naktį slepiasi tankiuose krūmuose ar medžių lajose. Taip paukščiai saugosi šalčio ir plėšrūnų.
Ką reiškia gilio pasirodymas sode? Prisukite šalčio
Kai kurie žmonės mėgsta ieškoti gilio pasirodymo simbolinių reikšmių. Tokiame aiškinime šis paukštis laikomas tarsi priminimu, kad būtume atviresni sau patiems ir kitiems. Sakoma, jog gilys skatina siekti emocinės pusiausvyros ir atsisakyti neigiamų jausmų.
Kur kas dažniau gilys laikomas artėjančio atšalimo pranašu. Manoma, kad žemos temperatūros, artinanti žvarbus periodas ir maisto stoka miškuose skatina paukščius suktis arčiau sodybų. Gilio apsilankymas prie lesyklos neretai priimamas kaip natūralus ženklas, kad žema temperatūra laikysis ilgiau arba sulauksime dar didesnių šalčių. Tokiu metu verta pasirūpinti šiltesne apranga ir neapleisti žiemojančių paukščių lesinimo.
Kaip prisivilioti gilius į sodą?
Pirmiausia derėtų pasirūpinti natūralesne sodo aplinka. Pernelyg neperdėkime su tvarka – ne visur reikia išgrėbti nukritusius lapus ar pašalinti sudžiūvusius dekoratyvinių krūmų žiedynus. Jie gali tapti patogiomis slėptuvėmis ir poilsio vietomis paukščiams.
Giliams labai svarbi ramybė – neikime prie jų per arti, nešūkaukime šalia lesyklos, neleiskime šunims ar katėms nuolat trukdyti paukščiams. Kuo mažiau trikdžių, tuo didesnė tikimybė, kad giliai pasirinks jūsų sodą kaip saugią maitinimosi vietą.
Ką dėti į lesyklą, kad giliai mielai lankytųsi? Labiausiai juos traukia saulėgrąžų ir moliūgų sėklos. Taip pat tinka linų sėmenys, kviečiai, avižos, smulkinti riešutai. Galima naudoti ir specialius paukščių lesalo mišinius iš prekybos vietų, svarbu, kad juose nebūtų sūrių ar prieskoniais pagardintų produktų.
Pati lesykla turėtų būti stabili ir apsaugota nuo vėjo. Geriausia ją įrengti šalia krūmų ar tankesnių medžių, kad paukščiai esant pavojui galėtų akimirksniu pasislėpti. Tokia vieta giliams atrodo saugesnė, todėl jie drąsiau leidžiasi maitintis.
