Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai labiau pasitiki lietuviška žiniasklaida, tačiau dėl kalbos barjero dažniau renkasi ukrainietiškus ar rusiškus „Telegram“ kanalus. Tai parodė organizacijų Ukreate Hub ir Civic Resilience Initiative (Pilietinio atsparumo iniciatyva) atliktas tyrimas. Jo metu paaiškėjo, kad ši visuomenės grupė siekia atsakingai vertinti informaciją – palygina kelis šaltinius, tikrina patikimumą, tačiau taip elgiasi dažniau aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės. Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau kaip 90 tūkst. ukrainiečių.
Tyrimas buvo pristatytas konferencijoje „Ukrainiečių bendruomenės Lietuvoje atsparumo ir medijų raštingumo stiprinimas“, gruodžio 16 dieną vykusioje Vilniuje. Projektą remia Vokietijos federalinė užsienio reikalų ministerija iš „Atsparumo iniciatyvos“ lėšų.
„Nuo 2016 metų Vokietija remia Baltijos šalyse įgyvendinamus projektus, skirtus medijų raštingumui ir kritiniam mąstymui stiprinti bei kovai su dezinformacija. Investuojame į švietimą, mokymus ir informuotumo didinimą, kad suteiktume piliečiams įrankius atskirti tiesą nuo manipuliacijos. Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą, ukrainiečių bendruomenė tapo reikšminga Lietuvos visuomenės dalimi. Todėl mums itin svarbu prisidėti prie jos atsparumo stiprinimo, kad Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai galėtų orientuotis informacijos srautuose, visavertiškai integruotis ir būtų mūsų bendros ateities dalimi“, – sakė Vokietijos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermannas.
Tyrimas ir užsiėmimai apie dezinformaciją
Projekto metu atliktas tyrimas apie Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių informacijos vartojimo įpročius ir jų taikomas strategijas atpažinti dezinformaciją. Taip pat surengti trys užsiėmimai dezinformacijos ir informacinio raštingumo temomis.
Tyrimas parodė, kad šios grupės informacinė aplinka yra itin fragmentuota – žmonės vartoja ir ukrainietiškus, ir lietuviškus, ir rusiškus informacijos šaltinius.
„Ukrainiečių bendruomenė Lietuvoje kasdien susiduria su intensyvia ir fragmentuota informacine aplinka, kurioje greita, emocijomis paremta informacija dažnai nustelbia patikimus šaltinius. Todėl medijų raštingumo stiprinimas nėra papildoma priemonė – tai būtina sąlyga, padedanti žmonėms atpažinti manipuliaciją, jaustis saugiau ir priimti informuotus sprendimus tiek kasdieniame gyvenime, tiek krizių akimirkomis“, – sakė Ukreate Hub vadovė Eugenija Kovaliova.
Naujienų ukrainiečiai kasdien ieško socialiniuose tinkluose, dažniausiai minimas „Telegram“. Tuo pačiu šis kanalas išskiriamas ir kaip tas, kuriuo labiausiai nepasitikima. Tyrimą atlikę mokslininkai pažymi, kad nors „Telegram“ informacija sklinda labai greitai, patys tyrimo dalyviai čia pastebi daug klaidinančio ir emocijomis manipuliuojančio turinio.
Ukrainiečių teigimu, lietuviška žiniasklaida, ypač visuomeniniai kanalai, yra patikimesni už daugelį ukrainietiškų šaltinių, tačiau jų prieinamumą dažnai riboja kalbos barjeras.
Atsakingas informacijos vertinimas ir išsilavinimo vaidmuo
Tyrimas taip pat rodo, kad ukrainiečių bendruomenė stengiasi atsakingai vertinti gaunamą informaciją. Dauguma respondentų teigia, kad prieš dalydamiesi turiniu jį tikrina: lygina kelis šaltinius, vertina autoriaus ar kanalo patikimumą, atkreipia dėmesį į antraščių ir vaizdinės medžiagos emocinį krūvį.
Kartu tyrimas atskleidė aiškias sąsajas tarp atsparumo dezinformacijai ir išsilavinimo. Aukštesnį išsilavinimą turintys žmonės dažniau nuosekliai tikrina informaciją ir jaučiasi labiau užtikrinti gebėdami atpažinti manipuliacijas. Didesnė rizika patekti į dezinformacijos spąstus kyla tiems, kurie labiausiai pasikliauja socialiniais tinklais ir algoritmų formuojamu trumpuoju vaizdo turiniu.
Tarp priemonių, kurios, tyrimo dalyvių nuomone, padėtų padidinti ukrainiečių atsparumą dezinformacijai, įvardijama:
- patikimo informacijos šaltinio ukrainiečių kalba Lietuvoje sukūrimas ir jo palaikymas bei administravimas kartu su paskyra „Telegram“ kanale;
- praktiniai, realiais pavyzdžiais paremti medijų raštingumo užsiėmimai;
- aiškios instrukcijos, kur ir kaip pranešti apie įtartiną turinį ar bandymus įtraukti į žalingą veiklą;
- stipresnė parama nevyriausybinėms organizacijoms, kurios dažnai yra arčiausiai žmonių ir pasiekia labai įvairias grupes.
Tyrime pabrėžiama, kad veiksminga pagalba negali būti „viena visiems“. Ji turi atsižvelgti į skirtingą žmonių amžių, gyvenamąją vietą, kalbinius gebėjimus ir integracijos patirtis. Kartu būtina užtikrinti aiškią ir suprantamą informaciją apie saugumą bei oficialias procedūras Lietuvoje.
