Vilniuje tęsiantis Nacionalinio stadiono statyboms, šio dešimtmečius laukto objekto užbaigimas artimiausiais metais atrodo itin realus. Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai svarsto, kad veikiantis stadionas suteiks impulsą šalia esančiam gyvenamajam būstui ir verslams, tačiau tikrasis poveikis priklausys nuo čia vyksiančių renginių kiekio ir masto.
Ant Šeškinės kalno šiuo metu sparčiai kyla ne tik stadionas, bet ir daugiafunkcis kompleksas, kurį sudarys sporto centras, treniruočių aikštės, vaikų darželis, kultūros centras, taip pat sutvarkytas parkas aplinkinėje teritorijoje.
Šeškinės kalno pietinėje dalyje Vilniaus savivaldybei jau numatyta Europos Sąjungos parama vadinamajam Mamuto parkui – vaizdingo geomorfologinio draustinio pritaikymui pažintiniams maršrutams ir rekreacijai.
Dar rudenį išduotas leidimas esminiams pokyčiams Ukmergės, Ozo ir Siesikų gatvių sankryžose. Be patobulinimų automobilių eismui, projekte numatytos ir naujos jungtys pėstiesiems bei dviratininkams. Taip pat ruošiamas naujas pėsčiųjų tiltas stadiono link iš Žvėryno aukštumų pusės.
Nors pagrindinis stadionas projektuojamas daugiausia atsižvelgiant į futbolo poreikius, pagal šiuo metu viešai prieinamą informaciją didžiausi lauko koncertai Vilniuje ir toliau pirmiausia bus organizuojami Vingio ir Kalnų parkuose.
Vertę kels pirmiausia infrastruktūra
NT paslaugų bendrovės „OBER-HAUS nekilnojamas turtas“ vadovas Audrius Šapoka pažymi, kad dideli sporto ar renginių objektai Europos didmiesčiuose paprastai turi teigiamą poveikį aplinkinėms teritorijoms ir jose esančio nekilnojamojo turto vertei. Panaši tendencija matoma ir Kaune, kur atnaujintas Dariaus ir Girėno stadionas traukia ne tik sporto renginius, bet ir didelius koncertus.
„Teigiamas impulsas aplinkinėms teritorijoms atsiranda visų pirma todėl, kad kartu su tokių objektų plėtra gerinama viešoji, susisiekimo ir transporto infrastruktūra, tvarkomos viešosios erdvės, gatvės, keliai, dviračių takai, žaliosios zonos ir panašiai. Žinoma, atsiradus stambiam objektui, didėja ir žmonių srautai, kurie yra reikšmingi netoliese įsikūrusiam verslui – prekybos centrams, kavinėms, restoranams, parduotuvėms“, – sako A. Šapoka.
Jo vertinimu, teoriškai Nacionalinio stadiono veikla galėtų turėti įtakos verslams iki poros kilometrų spinduliu, tačiau realų poveikį vis dėlto lems renginių mastas, pobūdis ir dažnis.
NT brokeris Mantas Mikočiūnas atkreipia dėmesį, kad stadiono kaimynystė jau dabar yra populiari tarp gyventojų, čia puikiai išplėtota infrastruktūra ir strategiškai patogi vieta, o naujai statybai liko nedaug erdvės.
„Iš šios miesto dalies patogu pasiekti centrą, butai čia ir taip paklausūs, todėl čia jau gyvenantiems ar perkantiems būstą sau stadionas greičiausiai neturės itin didelės įtakos. Aplink bus sutvarkyta infrastruktūra, tačiau didelių renginių metu tikėtini intensyvesni žmonių ir automobilių srautai. Visgi Ozo parko kvartalo pavyzdys rodo, kad jame yra didesnis trumpalaikei nuomai skirto būsto tankis, tad panašus efektas gali pasireikšti ir prie stadiono“, – komentuoja M. Mikočiūnas.
Pasak jo, butai šalia didžiausios Vilniaus arenos tarp trumpalaikių nuomininkų yra paklausūs dėl įvairių priežasčių, įskaitant didžiuosius sporto renginius ir koncertus. Jų metu, brokerio teigimu, nuomos kainos „stipriai pakyla“.
„Žinoma, pikinės nuomos kainos didžiausių renginių metu nėra lemiamas faktorius renkantis būstą investicijai, tačiau jos prisideda prie grąžos ir maržos skaičiavimų. Kažko panašaus galima tikėtis ir aplink būsimąjį stadiono kompleksą, tačiau viską lems realus varžybų, renginių ir kitų veiklų skaičius“, – teigia M. Mikočiūnas.
Vystytojo perspektyva
Nacionalinio stadiono raidą atidžiai stebi NT vystymo bendrovė „Homa Group“, maždaug už pusės kilometro, Ozo g. 41, plėtojanti gyvenamąjį ir administracinį kvartalą „Paukščių Takas“. Projekte numatyta apie 30 butų, biurai ir administracinės patalpos. Darbus planuojama užbaigti 2027 m. antroje pusėje, tad šis terminas turėtų gana tiksliai sutapti su pėsčiomis pasiekiamo stadiono atidarymu.
„Homa Group“ administracijos vadovas Žydrūnas Matuzas sako tikintis, kad stadionas šįkart bus sėkmingai pastatytas ir sukurs didelę vertę miestui, jo gyventojams, verslams ir svečiams. Nors „Paukščių Takas“ yra vienas iš nedaugelio naujų NT projektų Nacionalinio stadiono kaimynystėje, šio fakto įmonė nelaiko esminiu projekto išskirtinumu – veikiau patogia aplinkos sąlyga.
„Mūsų atliekami vilniečių tyrimai ir apklausos rodo, kad renkantis būstą prioritetu tampa kasdien reikalingos infrastruktūros, patogaus susisiekimo ir gamtos artumas. Įdomu tai, kad vilniečiai yra linkę kiek paeiti ar pavažiuoti iki kavinės ar sporto klubo, tačiau šalia namų esantis parkas ar giraitė tampa itin trokštama kaimynyste. Todėl ir „Paukščių Taką“ pavadinome būtent taip – projekto privalumai yra miškingojo šiaurinio Žvėryno parko artumas, netoliese esančios mokyklos, parduotuvės, viešasis transportas ir patogi centrinės miesto dalies pasiekiamumas. Besiformuojanti sporto renginių ekosistema – nuo teniso kortų iki sporto arenų ir statomo Nacionalinio stadiono – prisidės prie vietos patrauklumo ir turto vertės augimo“, – komentuoja Ž. Matuzas.
Jo nuomone, didžiausia Nacionalinio stadiono nauda aplinkinių teritorijų gyventojams bus planuojamos rekonstruoti gatvės ir sankryžos, taip pat naujos pėsčiųjų ir dviratininkų jungtys tarp Šeškinės, Žvėryno ir miesto centro. Didelį potencialą jis įžvelgia ir planuojamame Mamuto parko projekte. Įgyvendinus šią idėją, vilniečiams atsivertų visai šalia esantis, tačiau dar menkai pažintas gamtinis karkasas, galintis tapti patrauklia vieta aktyviam ir sveikam laisvalaikiui.
„Mūsų grupė istoriškai susijusi su sporto infrastruktūra ir aktyviu gyvenimo būdu, todėl kartu su stadiono kompleksu linkime kokybinio šuolio Lietuvos futbolui, kitų sporto šakų plėtrai ir įvairesniems renginiams. Tikime, kad sėkmingai veikiantis tokio pobūdžio objektas ir atitinkamai išplėtota aplinkinė infrastruktūra sukurs ilgalaikę vertę ne tik artimiausiai kaimynystei, bet ir visam miestui“, – sako „Homa Group“ atstovas.
