Vairuotojams dažnai kyla klausimų, kaip elgtis, kai priešais juda itin lėtas automobilis, traktorius ar dviratis, o važiuojamąją dalį skiria ištisinė arba dviguba ištisinė linija. Nors tokiose situacijose kantrybė būna išbandoma, kelių eismo taisyklės yra griežtos ir nepalieka daug laisvės interpretacijoms. Žemiau paaiškinta, kada lenkti draudžiama visiškai, o kada leidžiama, net jei važiuojamąją dalį žymi ištisinė linija.
Atsakymas aiškus – negalima. Dviguba ištisinė linija P-4 skiria priešingų krypčių eismo juostas ir reiškia draudimą ją kirsti arba ant jos užvažiuoti. Tai galioja visiems motorinėms ir nemotorinėms transporto priemonėms.
Ženklas P-4 „dviguba ištisinė linija“ skiria priešingų krypčių eismo juostas ir reiškia draudimą ją kirsti bei užvažiuoti ant šios linijos.
Įsivaizduokite situaciją: važiuojate, o prieš jus 5 km/val. greičiu juda ekskavatorius. Natūraliai kyla noras jį aplenkti. Arba prieš jus važiuoja dviratininkas, o jūs turite galingą automobilį ir užtektų akimirksniu spustelėti akceleratorių. Tačiau dviguba ištisinė linija kelyje atsiranda ne be priežasties – ji dažnai žymi pavojingą vietą: posūkį, sankryžą, išvažiavimą iš degalinės ar kitą vietą, kur lenkimas ypač rizikingas.
Skubėjimas visada yra prastas patarėjas. Nors važiuoti paskui lėtą transporto priemonę yra varginanti ir erzinanti situacija, saugiau yra palaukti, kol ženklinimas pasikeis ir lenkti bus leidžiama. Dviguba ištisinė linija paprastai nesitęsia daugelį kilometrų.
Lenkti, užvažiuojant ant dvigubos ištisinės linijos arba ją kertant, draudžiama. Tai laikoma ženklu nurodyto draudimo pažeidimu ir gali lemti ne tik baudą, bet ir labai pavojingas situacijas kelyje.
Kada galima lenkti, nors yra ištisinė linija?
Yra viena aiški išimtis: dviračio lenkimas. Dviratininką galima lenkti, jei eismo juostos plotis yra pakankamas ir laikomasi saugaus šoninio atstumo – ne mažiau kaip 1 metro. Ištisinė linija draudžia ant jos užvažiuoti ir ją kirsti, bet pati savaime neuždraudžia manevro „lenkimas“, jei įmanoma atlikti jį visiškai neperžengiant šios linijos.
Praktiškai tai įgyvendinti dažnai sudėtinga, nes juosta turėtų būti maždaug 3,5 m pločio. Tokios plačios juostos dažniausiai būna automagistralėse ir greitkeliuose, o ten dviračių eismas paprastai apskritai draudžiamas. Todėl realiomis sąlygomis saugus dviratininko lenkimas neperžengiant ištisinės linijos dažniausiai nėra įmanomas.
Griežtai draudžiama vadinamasis lenkimas „per laikraštį“, kai automobilis pravažiuoja vos keliolika centimetrų nuo dviratininko. Tokia situacija dviratininkui kelia didelį nesaugumo jausmą ir realią grėsmę jo gyvybei bei sveikatai. Dviratis yra nestabilus, jo važiavimo trajektorija retai būna idealiai tiesi, todėl bet koks netikėtas poslinkis gali baigtis kritimu po automobilio ratais.
Važiavimas vos per kelis centimetrus nuo dviratininko lenkiant yra kraštutinis neatsakingumas. Tokį elgesį reikėtų vertinti kaip sąmoningą rizikavimą kito eismo dalyvio saugumu.
Be to, verta prisiminti, kad draudžiama užvažiuoti ir ant viengubos ištisinės linijos, ir ją kirsti – taisyklių požiūriu tai taip pat pažeidimas. Taigi tiek vienguba, tiek dviguba ištisinė linija reiškia, kad kirsti juostų ribos negalima.
Įdomus niuansas susijęs su kelio ženklu „Lenkti draudžiama“. Matant tokį ženklą (B-25), dviratininką lenkti leidžiama. Šio ženklo galiojimas apibrėžtas taip, kad jis draudžia motorinių transporto priemonių vairuotojams lenkti kitą daugiaašę (keleto vėžių) motorinę transporto priemonę. Dviratis nėra motorinė transporto priemonė, todėl šis draudimas jo neliečia. Žinoma, net ir tokioje situacijoje privaloma išlaikyti ne mažesnį kaip 1 metro šoninį atstumą ir įsitikinti, kad manevras visiškai saugus.
