Žiemą, ypač kalnuotose vietovėse, grandinės ant ratų gali tapti vieninteliu būdu saugiai įveikti apledėjusius ar storu sniego sluoksniu padengtus kelių ruožus. Tačiau neteisingai parinktos ar sumontuotos grandinės gali ne tik būti neveiksmingos, bet ir smarkiai pažeisti automobilį. Toliau pateikiama svarbiausia informacija, kaip teisingai išsirinkti ir naudoti grandines, kad kelionė būtų saugi ir be brangių pasekmių.
Ar kiekvienas automobilis gali važiuoti su grandinėmis? Ne. Tai klaida, kurią vairuotojai daro labai dažnai. Dalis automobilių, ypač su dideliais ratlankiais, žemo profilio padangomis arba labai ankštais ratų arkų tarpeliais, apskritai nėra pritaikyti klasikinių metalinių grandinių naudojimui.
Po grandinių sumontavimo tarp padangos ir pakabos elementų ar ratų arkos gali nebelikti pakankamai vietos. Kelios šimtai metrų tokios važiavimo gali baigtis grandinės trynimusi į kėbulo detales, išplėštomis apsaugomis, pažeistais stabdžių vamzdeliais ar ABS davikliais. Rizikuojama ne tik grandinių komplektu, bet ir padangomis, ratlankiais, pakaba ir kėbulu.
Prieš perkant grandines būtina perskaityti automobilio naudojimo instrukciją ir pasitikrinti:
- ar konkrečiam modeliui leidžiama naudoti grandines,
- kuriems padangų dydžiams jos leidžiamos,
- kokio storio (kokio skersmens) grandinės yra maksimaliai leidžiamos.
Kaip parinkti grandines pagal padangos dydį?
Grandinės turi tiksliai atitikti padangos dydį. Padangos žymėjimą rasite ant jos šono, pavyzdžiui: 205/55 R16. Tai reiškia:
- 205 – padangos plotis milimetrais,
- 55 – profilio aukštis procentais nuo pločio,
- R16 – ratlankio skersmuo coliais.
Pagal šiuos parametrus parenkamas grandinių dydis. Paprastai ant pakuotės pateikiamas sąrašas padangų dydžių, kuriems tinka konkretus grandinių komplektas.
Per mažos grandinės:
- bus labai sunkiai užmaunamos,
- dažnai nepavyks jų tolygiai išdėstyti ant padangos,
- gali tempti padangą ir patys grandinių elementai bus per daug įsitempę.
Per didelės grandinės:
- bus per laisvos,
- gali nuslysti nuo rato,
- važiuojant daužysis į ratų arką, kėbulą ir pakabą,
- gali nutrūkti ir padaryti rimtą žalą automobiliui.
Abu variantai – ir per mažos, ir per didelės grandinės – yra pavojingi ir negali būti naudojami.
Kurias grandines ant ratų pasirinkti?
Dažniausiai vairuotojams siūlomi trys pagrindiniai sprendimai:
Klasikinės metalinės grandinės
Tai populiariausias ir patikimiausias variantas. Grandinės iš metalinių narelių paprastai suformuoja rombo raštą. Pagrindiniai jų privalumai:
- labai gera trauka ant sniego ir ledo,
- ilgaamžiškumas ir atsparumas nusidėvėjimui,
- tinka tiems, kurie dažnai susiduria su sudėtingomis žiemos sąlygomis.
Trūkumai:
- reikia pakankamai vietos ratų arkoje,
- būtina teisingai įtempti ir patikrinti po sumontavimo,
- montavimas dažnai užima daugiau laiko ir reikalauja daugiau fizinių pastangų.
Tekstilinės „kojinės“ (padangų uždangalai)
Audinio tipo uždangalai yra žymiai plonesni už metalines grandines, todėl dažnai tampa išeitimi ten, kur tradicinėms grandinėms paprasčiausiai nėra vietos. Jų ypatybės:
- labai greitas ir paprastas montavimas,
- mažesnė rizika pažeisti kėbulą ar pakabos detales,
- tinka automobiliams su mažu tarpu ratų arkoje.
Jų minusas – paprastai trumpesnis tarnavimo laikas, ypač jei dažnai važiuojama prastu, nelygiu keliu ar mišria danga (sniegas su atidengtais asfalto lopais).
Išoriniai „spider“ tipo sprendimai
Tai sistemos, montuojamos tik išorinėje rato pusėje, dažnai naudojant specialų adapterį, pritvirtintą prie ratlankio. Pagrindiniai privalumai:
- labai patogus ir gana greitas montavimas,
- nereikia daug vietos ratų arkoje iš vidinės pusės,
- labai gera trauka ir patogus naudojimas vairuotojams, kurie dažnai važiuoja į kalnus.
Pagrindinis trūkumas – aukšta kaina. Tai sprendimas tiems, kurie reguliariai lankosi kalnuose ir nori maksimaliai sumažinti grandinių montavimo nepatogumą šaltyje.
Kada galima ir kada privaloma naudoti grandines?
Lietuvoje grandines leidžiama naudoti tik tada, kai kelias yra padengtas sniegu. Važiavimas su grandinėmis ant švaraus asfalto:
- sparčiai gadina tiek grandines, tiek padangas,
- gali pažeisti kelio dangą,
- yra laikomas pažeidimu ir užtraukia baudą.
Taip pat yra kelio ruožų, pažymėtų privalomą grandinių naudojimą nurodančiu ženklu (C-18). Jei toks ženklas pastatytas, o vairuotojas važiuoja toliau be grandinių, jam gresia bauda ir įspėjimai, o įvykus eismo įvykiui gali kilti problemų ir su draudimo išmoka, nes vairuotojas pažeidė kelių eismo taisykles.
Alpių šalyse tokie kelio ženklai pasitaiko kur kas dažniau nei Lietuvoje. Vykstant žiemą į kalnus, reikėtų iš anksto numatyti, kad dalis kelio ruožų gali būti pažymėti privalomų grandinių ženklu, kai kelias apsnigtas.
Ant kurių ratų montuoti grandines?
Grandinės visada montuojamos ant varomosios ašies ratų:
- priekiniais ratais varomam automobiliui – ant priekinių ratų,
- galiniais ratais varomam automobiliui – ant galinių ratų.
Automobiliuose su visų ratų pavara (4×4) idealiausia grandines montuoti ant visų keturių ratų – taip užtikrinamas geriausias sukibimas ir stabilumas. Jei turimas tik vienas grandinių komplektas (t. y. dviems ratams), dažniausiai rekomenduojama montuoti jas ant priekinės ašies, tačiau prieš tai būtina pasitikrinti automobilio gamintojo nurodymus instrukcijoje, nes kai kurių visų varomų ratų sistemų gamintojai rekomenduoja kitokį sprendimą.
Kaip uždėti grandines ir ką patikrinti pajudėjus?
Prieš montuojant grandines automobilis turi stovėti kiek įmanoma lygesnėje vietoje. Veiksmų seka:
- Išimkite grandines, ištiesinkite jas ir įsitikinkite, kad jos nesusipynusios.
- Tvarkingai išdėliokite grandinę ant žemės taip, kad ji būtų paruošta užmauti ant rato.
- Uždėkite grandinę ant padangos, stengdamiesi ją iš karto paskleisti kuo tolygiau per visą protektorių.
- Sujunkite ir užsekite grandinės užraktus pagal gamintojo instrukciją – paprastai išorinėje rato pusėje.
- Įsitikinkite, kad po uždėjimo grandinė yra įtempta ir nėra laisvai kabančių galų ar kilpų.
Po pirmojo montavimo būtina:
- Pajudėti ir nuvažiuoti kelis metrus nedideliu greičiu.
- Vėl sustoti ir apžiūrėti grandines – jos turi būti tolygiai pasiskirsčiusios ant padangos ir neišsitampiusios.
- Jei girdite stiprius metalinius beldimus į ratų arką ar kėbulą, nedelsiant sustokite ir patikrinkite, ar grandinės nesusisuko, neatsipalaidavo ar nenuslydo nuo rato.
Tekstiliniai uždangalai (vadinamos „kojinės“) montuojami paprasčiau, tačiau taisyklė išlieka ta pati – po kelių metrų važiavimo reikia sustoti ir pasitikrinti, ar audinys guli tolygiai. Nelygiai uždėtas uždangalas:
- blogina sukibimą,
- greičiau susidėvi ar plyšta.
Didžiausia klaida – pirmą kartą grandines bandyti uždėti jau kalnuose, pūgoje ir tamsoje. Tai reikėtų bent kartą išbandyti namų sąlygomis – sausai, šviesoje ir be skubėjimo. Taip išmoksite judesių seką ir suprasite, kiek laiko iš tiesų užima montavimas.
Taip pat būtina prisiminti greičio ribojimą. Daugumoje grandinių naudojimo instrukcijų nurodoma maksimali rekomenduojama važiavimo sparta – dažniausiai iki 50 km/val.. Greitesnis važiavimas stipriai didina nutrūkimo ir automobilio pažeidimų riziką.
