2026 m. sausio 13-ąją Lietuva minės Sausio 13-osios – Laisvės gynėjų dienos – 35-metį. Pasitinkant šią valstybei svarbią sukaktį, Kultūros ministerija kartu su partneriais kviečia visuomenę susitelkti, dalyvauti valstybiniuose minėjimuose ir atrasti gyvąją istoriją per įvairias istorinės atminties bei kultūrines patirtis visoje šalyje. Šių metų minėjimo šūkis – „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“ – skatina į laisvę žvelgti kaip į nuolat atsinaujinančią vertybę, kurią privalu saugoti ir perduoti ateities kartoms.
„Sausio 13-osios auka, tapusi pergale, įrodė, kad tautos dvasinė stiprybė yra galingesnė už brutalią jėgą. Šiandien, žvelgdami iš 35-erių metų perspektyvos, aiškiai suvokiame, jog istorinė atmintis – puoselėjama ne tik per minėjimus, bet ir per kultūrą, švietimą bei kūrybą – yra esminis saitas, jungiantis mus su Laisvės gynėjais. Ji formuoja mūsų tautos tapatybę, stiprina bendrystės jausmą ir perduoda vertybes ateities kartoms. Mūsų visų siekis – kad ši atmintis būtų ne vien kasmetinis ritualas, bet gyvas, sąmoningas per istoriją ir kultūrą patiriamas įsipareigojimas laisvei, valstybingumui ir atsakomybei už savo šalies ateitį“, – teigia kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
Atminimo renginiai Vilniuje sausio 12-ąją
Pagerbdama žuvusiuosius už Lietuvos laisvę, kultūros ministrė dalyvaus svarbiausiuose atminimo renginiuose. Sausio 12-osios pavakare ji padės vainiką ceremonijoje prie Vilniaus televizijos bokšto. Čia, liepsnojant Lietuvos šaulių uždegtam atminimo laužui, bus dedamos gėlės ir žvakės, skambės dainos, o šlaitą nušvies žėrinti trispalvė.
Šis renginys taps simboline įžanga į visą vakarą vyksiančią atminimo laužų uždegimo ceremonijų grandinę – vėliau laisvės ugnis sužibs ir kitose istorinės pergalės vietose: prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato bei Nepriklausomybės aikštėje.
Koncertas „Mano Laisvė“ Nepriklausomybės aikštėje
Vėliau minėjimo ašis persikels į kitas sostinės erdves. Sausio 12 d. 19.30 val. Nepriklausomybės aikštėje vyks koncertas „Mano Laisvė“. Tai bus proga dar kartą susiburti prie vienybės laužų, simbolizuojančių negęstančią atmintį ir bendrystės liepsną, o skirtingų Lietuvos atlikėjų pasirodymai leis patirti vieningą mūsų tautos balsą.
Vakarą užbaigs 21 val. Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje skambėsianti oratorija „13“. Prieš koncertą atminimo žodį tars kultūros ministrė V. Aleknavičienė. Šį didelės apimties kūrinį, kurio atlikimą remia Kultūros ministerija, pristato valstybinis ansamblis „Lietuva“.
Oratorija skirta įprasminti lemtingąją 1991-ųjų naktį ir pagerbti tuos, dėl kurių šiandien esame laisvi. Specialiai šiam projektui muziką sukūrė tarptautinio garso latvių kompozitorius Ēriks Ešenvalds, kurio kūriniai atliekami visame pasaulyje. Kartu su „Lietuvos“ choru ir tautinių instrumentų orkestru scenoje pasirodys Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinis ansamblis „Musica Humana“ bei žinomi atlikėjai: aktorius Vladas Bagdonas, folkloro atlikėja Rasa Serra, operos solistai Jovita Vaškevičiūtė ir Osvaldas Petraška, taip pat jauniausi projekto atlikėjai – Teodoras Lipčius, Bernardas Lipčius ir Dorotėja Lipčiūtė.
Laisvės gynėjų dienos programa sausio 13-ąją
Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, minėjimas prasidės pilietine akcija „Pergalės šviesa“, kai 8 val. ryto languose sužibs vienybės žvakutės. Vėliau numatytas iškilmingas Laisvės gynėjų dienos 35-mečio minėjimas Seime, o vidurdienį Nepriklausomybės aikštėje bus pakelta Valstybės vėliava.
Po šios ceremonijos pagarba žuvusiesiems bus atiduota Antakalnio kapinėse. Dienos renginių programą 19 val. užbaigs sakralinės muzikos koncertas Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, kur valstybinis choras „Vilnius“ atliks Vaclovo Augustino „Mišias už mirusius (Requiem)“.
Istorinė atmintis regionuose ir kultūrinės iniciatyvos
Minint šią sukaktį, ypatingas dėmesys skiriamas renginių prieinamumui ir istorinės atminties iniciatyvoms regionuose. Lietuvos viešosios bibliotekos ir kultūros centrai parengė specialias programas, apimančias dokumentinių filmų peržiūras, knygų pristatymus ir susitikimus su istoriniais liudininkais.
Kultūros ministerija finansavo daugybę projektų, skirtų Laisvės gynėjų atminimui įprasminti per meną ir edukaciją, taip siekdama, kad istorinė atmintis būtų pasiekiama kiekvienam Lietuvos gyventojui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.
Laisvės gynėjų dienos 35-metį koordinuoja Seimo kanceliarija kartu su Vyriausybės kanceliarija, Kultūros ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Savivaldybių asociacija, Vilniaus miesto savivaldybe ir kitomis institucijomis. Informacinis partneris – LRT.
