Ketvirtadienį Seime darbą tęsė darbo grupė, sudaryta Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos teisiniam reguliavimui tobulinti. Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus specialistai pristatė lyginamąją informaciją apie visuomeninių transliuotojų valdymo organizavimą kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Paaiškėjo, kad visuomeninių transliuotojų vadovai ES šalyse skiriami ir atleidžiami įvairiai: kai kur pakanka paprastos balsų daugumos, kitur reikalaujama trijų penktadalių ar dviejų trečdalių daugumos, dar kitose taikoma absoliuti balsų dauguma. Kai kuriose valstybėse balsavimas dėl vadovo atleidimo apskritai nėra detaliai reglamentuojamas – tai paliekama transliuotojo tarybų vidaus reglamentams.
Slaptas balsavimas dėl vadovų skyrimo ar atleidimo taikomas, pavyzdžiui, Čekijoje, Danijoje, Rumunijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse. Atviras balsavimas numatytas Austrijoje, Kroatijoje, Lenkijoje ir dar kai kuriose valstybėse.
Skirtingose šalyse nacionalinių transliuotojų vadovai gali būti atleidžiami dėl įvairių priežasčių: dėl veiklos ir vadybos trūkumų, metinės ataskaitos atmetimo, nustatytų tikslų nepasiekimo, įgaliojimų viršijimo, neigiamo veiklos vertinimo, finansinės žalos padarymo, interesų konfliktų ir kitų pažeidimų.
Frakcijų atstovavimas valdymo organuose
Socialdemokratų frakcijos narė Roma Janušonienė domėjosi, kaip įvairiose ES valstybėse užtikrinamas parlamentinių frakcijų atstovavimas nacionalinių transliuotojų valdymo organuose.
Vienose valstybėse nacionalinių transliuotojų tarybos sudaromos iškart po parlamento rinkimų, nustatant vietų proporcijas pagal frakcijų narių skaičių. Kitose valstybėse taikomi nuo parlamento rinkimų nepriklausomi tarybų narių kadencijų terminai, siekiant labiau atskirti politinius ciklus nuo visuomeninio transliuotojo valdymo.
Siūloma užkirsti kelią „vienasmeniams“ LRT vadovo sprendimams
Posėdyje savo pasiūlymus pateikė Interneto žiniasklaidos asociacija. Jos atstovai ragino aiškiau apibrėžti LRT misiją, nes, jų vertinimu, dabartinis jos apibrėžimas yra pernelyg miglotas.
Asociacijos nuomone, būtina stiprinti išorinę LRT veiklos priežiūrą, nes LRT taryba, jų vertinimu, nėra pajėgi užtikrinti visapusiškos kontrolės – esą taryba yra labiau vidinis LRT organas, susijęs su administracija.
Pasak asociacijos atstovų, šiuo metu LRT vadovas turi galimybę priimti „vienasmenius“ sprendimus, disponuoti lėšomis „be jokios kontrolės“, užsiimti komercine veikla ir jai naudoti valstybės biudžeto lėšas.
Jie teigė, kad Lietuvoje nėra aiškiai įtvirtintos galimybės pareikalauti grąžinti lėšas, jei LRT netinkamai įgyvendina savo misiją, nors kitose šalyse tokios nuostatos egzistuoja.
Asociacijos atstovai siūlė aiškiai apibrėžti, kokias paslaugas LRT gali ir privalo teikti, ir įteisinti nuostatą, kad teikiant šias paslaugas turi būti užtikrintas nešališkumas ir objektyvumas.
Siekdami išvengti vienasmenių sprendimų, Interneto žiniasklaidos asociacijos atstovai siūlo steigti papildomą LRT valdymo organą – LRT valdybą.
Dėmesys atsakomybei ir finansinei atskaitomybei
Socialdemokratas Vytautas Grubliauskas posėdyje pabrėžė asmeninę LRT vadovybės atsakomybę už priimamus sprendimus ir institucijos veiklos rezultatus.
Seimo Audito komiteto narė R. Janušonienė akcentavo finansinės atskaitomybės užtikrinimo svarbą, aptariant, kaip efektyviau kontroliuoti LRT lėšų naudojimą ir viešųjų pinigų panaudojimo skaidrumą.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas, kalbėdamas apie LRT valdyseną, išryškino Kultūros ministerijos vaidmenį. Jo teigimu, ministerija turi padėti užtikrinti, kad nacionaliniai teisės aktai, susiję su visuomeniniais transliuotojais, būtų suderinti su Europos Sąjungos teise.
