Mokslininkai praneša apie naujos kartos imunoterapijos kryptį: keturramiai antikūnai gali tapti „superdoze“ imuninės sistemos ginklo prieš vėžį. Toliau – kaip veikia ši technologija ir kodėl ji laikoma ypač perspektyvia kovos su navikais priemone.
Mokslininkai iš Sautamptono universiteto sukūrė inovatyvią antikūnų klasę, kuri gerokai padidina imuninės sistemos gebėjimą naikinti vėžines ląsteles. Tyrimai, publikuoti žurnale „Nature Communications“, parodė, kad keturramiai antikūnai daug efektyviau aktyvina T limfocitus, palyginti su tradiciniais Y formos antikūnais.
Šie naujieji antikūnai turi keturis prisijungimo „ramus“, todėl vienu metu gali surišti daugiau tikslinių molekulių ir stipriau „suklijuoti“ imuninės sistemos komponentus ten, kur to labiausiai reikia – vėžio židinyje.
CD27 receptorius – naujojo preparato taikinys
Naujo preparato veikimo mechanizmas pagrįstas CD27 receptoriumi, kuris atlieka itin svarbų vaidmenį aktyvinant T limfocitus. Natūraliomis sąlygomis CD27 aktyvacijai būtinas jo ligandas – medžiaga, kurią organizmas gamina infekcijos ar uždegimo metu.
Vėžinės ląstelės tokio ligando paprastai negamina, todėl T limfocitai gauna tik silpnus aktyvacinius signalus ir negali pilnai atakuoti naviko. Dėl to imuninė sistema dažnai „mato“ naviką, bet nepakankamai stipriai į jį reaguoja.
Kaip veikia keturramiai antikūnai?
Naujieji antikūnai, turintys keturis prisijungimo taškus, vienu metu gali prisijungti daugiau CD27 receptorių ir priversti juos susitelkti vienoje srityje ląstelės paviršiuje. Toks receptorių sugrupavimas gerokai sustiprina aktyvacinį signalą ir lemia pilną T limfocitų suaktyvėjimą.
Be to, šie antikūnai sugeba pritraukti ir antrą imuninės sistemos ląstelę. Taip sukuriamas dvigubas poveikis: ne tik stipriau įjungiamos T ląstelės, bet ir sustiprinamas bendras imuninės sistemos atsakas prieš naviką.
Tiesioginis vėžinių ląstelių naikinimas
Laboratoriniai bandymai su pelėmis ir žmogaus imuninėmis ląstelėmis parodė, kad naujo tipo antikūnai žymiai padidina CD8+ T limfocitų aktyvumą. Būtent šios ląstelės yra atsakingos už tiesioginį vėžinių ląstelių sunaikinimą.
Eksperimentuose stebėta žymiai stipresnė priešnavikinė imuninė reakcija, o tai leidžia tikėtis didesnio būsimos imunoterapijos efektyvumo, ypač gydant sunkiai įprastiems vaistams pasiduodančius navikus.
„Sukūrėme molekulę, kuri daug stipriau nei natūralus ligandas atkuria CD27 aktyvavimo mechanizmą. Tai suteikia galimybę geriau išnaudoti imuninės sistemos potencialą gydant vėžį“, – aiškina tyrimų grupei vadovaujantis profesorius Aymen Al Shamkhani.
Žingsnis link tikslesnės imunoterapijos
Naujoji antikūnų klasė laikoma svarbiu žingsniu link tikslesnės ir veiksmingesnės imunoterapijos, ypač tais atvejais, kai įprastiniai vaistai nesugeba pilnai suaktyvinti paciento imuninės sistemos.
Keturramių antikūnų technologija gali atverti kelią individualizuotoms vėžio terapijoms, kai gydymas būtų pritaikomas ne tik prie naviko tipo, bet ir prie konkretaus paciento imuninės sistemos ypatumų.
