Ištisus tūkstantmečius ir milijonus metų Antarktidoje kauptas ledas dėl globalinio atšilimo sparčiai tirpsta, o naujas beveik nebesiformuoja. Apie tai interviu pasakojo meteorologas, ozonometristas, 30-osios Ukrainos Antarkties ekspedicijos vadovas Aleksandras Poludenis.
Praėjusį sezoną Ukrainos Antarkties stoties „Akademikas Vernadskis“ rajone beveik nesusidarė naujo ledo. Per metus vidutinė oro temperatūra svyravo tarp –2 ir +2 °C. Tokios temperatūros nepakanka, kad susiformuotų didesnės ledo atsargos, nes sūrus vandenyno vanduo ima šalti tik tada, kai jo temperatūra nukrenta iki –1,9 °C ir žemiau.
„Vandens temperatūra nenukrito pakankamai žemai, todėl naujo ledo beveik neatsirado“, – aiškino Poludenis.
Senųjų ledo sluoksnių tirpimas ir naujo ledo nebuvimas kelia rimtų problemų vietos faunai. Šiltesnio klimato zonose gyvūnai išgyvena dėl miškų, o Antarktidoje jų išlikimui gyvybiškai svarbus yra ledas: jis tarnauja ir kaip slėptuvė nuo plėšrūnų, ir kaip teritorija, kur galima maitintis.
Mokslininko teigimu, prieš maždaug 80 metų vidutinė metinė oro temperatūra dabartinės Ukrainos mokslinės stoties rajone siekė –5,5 °C. Dabar ji pakilo iki maždaug –1,8…–2 °C.
Keturi žemės drebėjimai per sezoną
Pasak Aleksandro Poludenio, praėjęs sezonas išsiskyrė ne tik ledo trūkumu, bet ir padidėjusiu regiono seisminiu aktyvumu. Per metus netoli „Akademiko Vernadskio“ stoties užfiksuoti keturi žemės drebėjimai, kurių epicentrai buvo Drake’o sąsiauryje.
„Mūsų hidrologinis postas „pagavo“ bangą, panašią į cunamį. Ji buvo nedidelė, bet vis dėlto mus pasiekė. Toks keturių žemės drebėjimų skaičius per tokį laiką yra didelis. Anksčiau nieko panašaus nebuvau stebėjęs“, – teigė mokslininkas.
Globalinis atšilimas ir jo padariniai
Amazonijos regione mokslininkai fiksuoja vadinamojo „hipertropinio“ klimato formavimąsi – tokio, koks Žemėje nebuvo kelis milijonus metų. Šie pokyčiai gali smarkiai pakenkti Amazonijos ekosistemai ir turėti pasekmių visam pasauliui.
Šiais metais Pietryčių Azijoje užfiksuota ir keletas galingų potvynių, kuriuos sukėlė taifūnai ir uraganai. Šie atmosferos reiškiniai stiprėja būtent dėl globalinio atšilimo, todėl jų sukeliamos liūtys ir potvyniai tampa vis dažnesni ir pražūtingesni.
