Šiuolaikiniai automobiliai tapo ne tik transporto priemone, bet ir sudėtinga skaitmenine platforma, kuri nuolat renka informaciją apie vairuotoją ir jo įpročius. Nors dalis šių duomenų reikalingi saugumui ir patogumui užtikrinti, vis dažniau kyla klausimas – ar už technologinį komfortą nemokame per didele savo privatumo kaina?
„Mozilla“ ekspertai išanalizavo 25 pasaulinių automobilių markių privatumo politikas. Išvados aiškios – kiekvienas gamintojas renka žymiai daugiau informacijos, nei būtina tinkamam automobilio veikimui.
Transporto priemonės fiksuoja tikslią buvimo vietą, vairavimo stilių, greitį, o taip pat duomenis iš multimedijos sistemų, mobiliųjų programėlių ir internetinių paslaugų. Privatumo dokumentuose aptinkami net punktai, leidžiantys tvarkyti itin jautrią informaciją – duomenis apie sveikatos būklę ar asmeninio gyvenimo detales.
Dar daugiau klausimų kelia tai, kas vėliau nutinka sukauptiems duomenims. Dauguma gamintojų pasilieka teisę dalytis šia informacija su verslo partneriais, o nemaža jų dalis aiškiai deklaruoja galimybę duomenis parduoti. Tai reiškia, kad informacija gali būti perduodama trečiosioms šalims, duomenų brokeriams ar kitiems subjektams, kurių vartotojas nei pasirenka, nei realiai kontroliuoja.
Ypač neramina tai, kad kai kurios markės numato galimybę dalytis duomenimis ir su teisėsaugos institucijomis, net ir neturint oficialaus teismo ar prokuratūros nurodymo.
Vartotojas nežino, kokius duomenis renka automobilis
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad vairuotojų galimybės valdyti savo duomenis yra labai ribotos. Daugeliu atvejų jie neturi realios galimybės sužinoti, kokia konkreti informacija yra renkama, juo labiau – pateikti veiksmingą prašymą šiuos duomenis negrįžtamai ištrinti.
Išimtimi dažniau tampa tik gamintojai, veikiantys Europos Sąjungoje, kur taikomi griežtesni asmens duomenų apsaugos reikalavimai. Už ES ribų vairuotojai dažnai priversti be išlygų sutikti su automobilių koncernų nustatytomis sąlygomis, jei nori naudotis visomis transporto priemonės funkcijomis.
Klausimų kelia ir duomenų saugumas. Gamintojai retai atskleidžia detales apie naudojamas apsaugos priemones, o viešai prieinama informacija neleidžia daryti išvados, kad sektoriuje galioja vienodi, aukšti saugumo standartai. Ilgos ir painios privatumo politikos dažnai neatsako į esminius klausimus, o įmonės vengia aiškių, vienareikšmių įsipareigojimų.
Didžiausia problema – realaus pasirinkimo nebuvimas
Didžiausia problema, anot „Mozilla“, yra tai, kad vartotojai neturi tikro pasirinkimo. Skirtingai nei išmaniuosiuose telefonuose ar mobiliosiose programėlėse, automobilių rinkoje privatumo klausimas beveik neegzistuoja kaip konkurencinis veiksnys.
Nepaisant markės, klasės ar kainos, gamintojų požiūris į duomenų rinkimą ir tvarkymą dažnai labai panašus. Pirkdamas naują automobilį, vairuotojas iš esmės neturi galimybės „balsuoti pinigine“ už didesnę savo privatumo apsaugą.
„Mozilla“ išvada – itin perspėjanti: šiuolaikiniai automobiliai tapo galingais vartotojų informacijos rinkimo įrankiais, o skaitmenizacijos tempas gerokai lenkia teisinių reguliavimų raidą ir vairuotojų sąmoningumą. Automobilių pramonei tai – rimtas įspėjimas, o vairuotojams – priminimas, kad šiandien privatumas dažnai baigiasi ten, kur prasideda naujausia technologija.
