Daugelis vairuotojų įsitikinę, kad automobilis su visų varančiųjų ratų pavara (4×4) – tai tikras visureigis, o žiemą toks sprendimas yra ypač naudingas. Tačiau ne visi žino, kad dauguma automobilių su keturiais varančiaisiais ratais didžiąją laiko dalį važiuoja naudodami tik du varomuosius ratus.
Apie tikrąją 4×4 pavaros naudą šeimos automobiliui žiemą skaitykite šiame straipsnyje.
Pirmiausia verta priminti, kad iš esmės egzistuoja dvi visų varančiųjų ratų pavaros koncepcijos, tai automobiliams, kurie iš pradžių skirti rimtam bekelės įveikimui, automobiliams, kurių pagrindinė paskirtis – važiuoti asfaltuotais keliais, tačiau kartais jie gali atsidurti prastesnės kokybės ar neaiškios dangos keliuose.
Pirmieji laikomi tikrais, be kompromisų sukurtais visureigiais (jų yra labai nedaug), antrieji – krosoveriais, iš esmės lengvaisiais automobiliais, turinčiais šiek tiek išplėstas pravažumo galimybes.
Šiais laikais keliuose ir salonuose dominuoja lengvieji krosoveriai, kuriuose antra ašis įjungiama ne mechaniškai per paskirstymo dėžę, o per specialią movą. Tai vyksta automatiškai – tada, kai vienas iš dviejų „pagrindinių“ varančiųjų ratų pradeda praslysti.
Tokia sistema nėra skirta rimtam bekeliui. Pagrindinė jos užduotis – padėti išvažiuoti iš užpustytos aikštelės, įveikti nedidelį slidų įkalnį ar pravažiuoti trumpą, laiku nenuvalytą kiemo ar šalutinį kelią.
Visų varančiųjų ratų pavara: kaip turėtų būti idealiu atveju
4×4 sistema (kad ir kokio tipo ji būtų) neabejotinai naudinga važiuojant slidžiais, apsnigtais ar purvinais kelio ruožais. Keturi vienu metu traukiantys ratai geriau „įsikabina“ į dangą ir užtikrina geresnį stabilumą bei pravažumą.
Automobiliai su visų varančiųjų ratų pavara patikimiau pajuda įkalnėse, lengviau įveikia sniego sluoksnį iki 10–15 cm, taip pat suteikia daugiau pasitikėjimo važiuojant keliu, kuriame yra apledėjusių vėžių ar provėžų. Vairuotojui mažesnė tikimybė užklimpti, jei vienas iš dviejų pagrindinių varomųjų ratų pateks ant labai slidžios dangos.
Visų varančiųjų ratų pavara: kaip yra realybėje
Vis dėlto nereikėtų pervertinti 4×4 galimybių. Daugelį populiarių krosoverių modelių, kuriuos gamintojai reklamuoja kaip visureigius, galima įklampinti sniege ar purve taip pat lengvai, kaip ir automobilius su tik viena varančiąja ašimi.
Taip nutinka todėl, kad antroji ašis dažnai įsijungia automatiškai jau po to, kai du pagrindiniai ratai pradeda stipriai praslysti. Tai būdinga daugeliui nebrangių visų varančiųjų ratų sistemų, kuriomis lengvieji miesto krosoveriai aprūpinami „dėl viso pikto“.
Be to, kad 4×4 pavara žiemą veiktų efektyviai, būtinos specialios padangos su agresyviu protektoriumi. Tačiau dauguma vairuotojų renkasi įprastas „europinio“ tipo žiemines ar universalias padangas, kurios labiau pritaikytos šlapiam asfaltui ir temperatūrai apie nulį, o ne giliam sniegui ar apledėjusiems užmiesčio keliams.
4×4: yra, bet neilgai
Dauguma šiuolaikinių automobilių su visų varančiųjų ratų pavara turi dar vieną silpnąją vietą: mova, kuri įjungia antrąją ašį, dažnai sukonstruota taip, kad atlaikytų tik trumpalaikes apkrovas.
Tai reiškia, kad važiuojant giliame sniege ir ilgai praslystant, ji gali perkaisti jau po 10–15 minučių aktyvaus darbo. Vėliau jai reikia laiko atvėsti, todėl 4×4 funkcija iš esmės laikinai prarandama. Todėl planuojant kelionę itin sudėtingomis sąlygomis šį niuansą būtina įvertinti.
Visų varančiųjų ratų pavara posūkiuose
Dar visai neseniai buvo laikoma, kad visų varančiųjų ratų pavara ypač naudinga slidžiuose posūkiuose. Kadangi visi keturi ratai gauna sukimo momentą ir „stumia“ automobilį į priekį, automobilis esą geriau laikosi pasirinktos trajektorijos ir yra mažiau linkęs į slydimą ar išslydimą iš posūkio.
Tačiau šiandien tokią užduotį puikiai atlieka kitos, gerokai pigesnės elektroninės sistemos. ESP/ESC, ASR/TCS (Traction Control System), „Active Trace Control“ ir panašios sistemos reikiamu momentu pristabdo atskirus ratus, pakoreguoja automobilio judėjimo trajektoriją ir padeda vairuotojui išlaikyti kontrolę.
Kartais jos net naudingesnės už pačią 4×4 pavarą. Pastaroji, automatiškai įsijungdama posūkyje, gali pakeisti automobilio elgsenos pobūdį – iš priekinių varančiųjų ratų vairuojamas automobilis ima elgtis labiau kaip galiniais ratais varomas. Tai neretai išgąsdina nepatyrusį vairuotoją.
Beje, profesionalūs lenktynininkai tvirtina, kad tiek visų varančiųjų ratų pavara, tiek elektroninės pagalbos sistemos lengvai „pakeičiamos“ vienu paprastu ir visiems prieinamu vairavimo būdu. Prieš slidų posūkį reikia maksimaliai sumažinti greitį, posūkį įveikti esant nedideliam, tolydžiam akceleratoriaus paspaudimui, o didinti greitį pradėti tik išvažiavus į tiesų kelio ruožą.
