Jungtinė Karalystė pasirinko kitokią šarvuotųjų pajėgų modernizavimo kryptį nei dauguma Europos valstybių. Vietoje amerikietiškų M1 „Abrams“ ar vokiškų „Leopard 2“ tankų pirkimo Londonas nusprendė nuosekliai atnaujinti jau turimus „Challenger 2“ tankus, juos modernizuojant iki „Challenger 3“ standarto. Tokiu būdu siekiama ne tik gauti šiuolaikinį pagrindinį kovos tanką, bet ir išsaugoti bei stiprinti nacionalinę gynybos pramonę.
Modernizavimo programą įgyvendina konsorciumas „Rheinmetall BAE Systems Land“. Jo tikslas – suteikti Britų armijai su NATO standartais visiškai suderintą tanką, galintį veikti kartu su sąjungininkų pajėgomis šiuolaikiniame mūšio lauke. „Challenger 3“ bus aprūpintas nauju bokšteliu su 120 mm L55A1 lygiavamzdžiu pabūklu, moduliniais papildomais šarvais, aktyviąja apsaugos sistema, pažangiomis elektronikos ir jutiklių technologijomis bei patobulinta važiuokle, pakaba ir varomąja dalimi. Šie pakeitimai turėtų gerokai pagerinti situacinį suvokimą, ugnies galią ir bendrą kovinį efektyvumą.
Pagal dabartinius planus bus modernizuoti 148 „Challenger 2“ tankai. 2026 metų pradžioje programa vis dar yra demonstracinėje stadijoje – aštuoni tankų korpusai naudojami prototipams ir bandymams. Serijinė gamyba turėtų prasidėti tik sėkmingai užbaigus bandymus ir gavus vadinamąjį sistemų kvalifikacijos patvirtinimą. Pradinį operacinį pajėgumą planuojama pasiekti 2027 metais, o visi „Challenger 3“ tankai į Britų armijos rikiuotę turėtų būti perduoti iki 2030 metų pabaigos.
Šiuo metu Jungtinė Karalystė disponuoja maždaug 220–288 „Challenger 2“ tankais, tačiau jų techninė būklė ir parengtis nėra vienoda. Atrinkus 148 tankus modernizacijai, lieka apie 140 vienetų, kurių ateitis kol kas nėra aiški. Jie galėtų būti panaudoti kaip atsarginių dalių šaltinis, perkelti į rezervą, naudojami mokymams, parduoti kitoms valstybėms arba potencialiai perduoti Ukrainai. Būtent ši paskutinė galimybė vis dažniau minima ekspertų ir žiniasklaidos analizėse.
Specialistai pažymi, kad net ir perdavus Ukrainai didesnį skaičių „Challenger 2“ tankų, ne visi jie būtų tinkami tiesioginiam naudojimui fronte. Realistiškai vertinant, kovinei parengčiai būtų galima paruošti apie 50 visiškai veikiančių mašinų, o likusieji galėtų būti naudojami atsarginėms dalims.
2026 metų sausį Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos valstybės sekretorius Luke’as Pollardas patvirtino, kad sprendimas dėl šių 140 „Challenger 2“ tankų dar nėra priimtas. Šis neapsisprendimas tampa vis labiau pastebimas, ypač atsižvelgiant į tebesitęsiantį karą Ukrainoje ir nuolatinį modernios šarvuotosios technikos poreikį.
„Challenger 2“ laikomas vienu geriausiai apsaugotų NATO tankų. Jo pagrindinis pranašumas – itin pažangūs kompozitiniai „Chobham“ ir „Dorchester“ šarvai, kurie ypač veiksmingi prieš kumuliacinius sviedinius. Praktikoje šis tankas ne kartą įrodė savo atsparumą – 2003 metų Irako karo metu jis atlaikė prieštankinių granatsvaidžių smūgius, minų sprogimus ir net atsitiktinius apšaudymus iš kitų britų tankų, išvengiant įgulos žūčių.
Papildomi reaktyvieji šarvai, dūminės uždangos sistemos bei apsauga nuo branduolinio, biologinio ir cheminio ginklo dar labiau padidina tanko išgyvenamumą. Dėl to „Challenger 2“ dažnai vadinamas vienu saugiausių tankų NATO arsenale.
Ne mažiau svarbi ir jo ugnies galia. „Challenger 2“ išsiskiria 120 mm L30A1 raižyto vamzdžio patranka, leidžiančia efektyviai naudoti HESH tipo sviedinius. Ši amunicija ypač veiksminga prieš įtvirtinimus, pastatus ir lengvai šarvuotą techniką, o prieš sunkiai šarvuotus taikinius naudojami modernūs šarvaperšačiai sviediniai. Irako karo metu iš šios patrankos buvo pasiektas rekordinis taiklus šūvis – priešo T-72 tankas sunaikintas iš daugiau nei penkių kilometrų atstumo.
Pažangi ugnies valdymo sistema su termovizoriumi, lazeriniu tolimačiu ir stabilizacija leidžia „Challenger 2“ tiksliai veikti dideliais atstumais ir sudėtingomis oro sąlygomis. Dėl šių savybių Ukrainos tankistai šį tanką dažnai vadina „snaiperio šautuvu tarp tankų“, pabrėždami jo tikslumą ir universalumą.
