Rusijos ir Ukrainos kare vis plačiau naudojami dronai verčia karius ieškoti netradicinių būdų išgyventi mūšio lauke. Viena iš naujausių improvizuotų priemonių – vadinamosios „kapsulės-namaičiai“, turinčios apsaugoti karius nuo termovizinių kamerų ir smulkių atakos dronų. Nors sprendimas atrodo primityvus, jis gerai atskleidžia, kokio lygio baimę ir prisitaikymą fronto linijoje sukelia nuolatinė bepiločių skraidyklių grėsmė.
Užfiksuotos „kapsulės“ išoriškai primena vienvietes lauko tualeto palapines, kurias galima nusipirkti Rusijos rinkoje. Jose kariai gali pasislėpti, palikdami tik nedidelę apžvalgos angą. Su tokiomis ant kūno užmautomis „kapsulėmis“ jie juda po mūšio lauką.
Medžiaga, iš kurios pagamintas šis improvizuotas priedanga primenantis įrenginys, turėtų sumažinti aptikimo termovizinėmis kameromis tikimybę. Idėja paprasta – taip bandoma bent iš dalies apsisaugoti nuo mažųjų dronų, kurie tapo viena pavojingiausių ginklų rūšių fronte. Tai taip pat parodo, kokių priemonių imasi kariai, kai mūšio laukas praktiškai kontroliuojamas nedidelių bepiločių.
Ukrainos ir Rusijos kariai dažnai neturi pakankamos prieigos prie efektyviausių antidroninių sistemų, paremtų skrydžio trukdymu ar ryšio slopinimu. Dėl to tenka griebtis tokių primityvių ir laikinių sprendimų, kad būtų bent šiek tiek padidinta išlikimo tikimybė.
Laikinas ir problemiškas sprendimas
Iš prieinamų vaizdo ir foto medžiagų galima spręsti, kad šie nameliai-namaičiai naudojami šturmo grupėse. Kol kas tai dar gana naujas sprendimas, todėl vykdomi mokymai, kaip juos naudoti praktikoje. Nors idėja teoriškai gali padėti išvengti termovizinio aptikimo, praktikoje ji kelia daug problemų.
Pirmiausia labai nukenčia situacijos suvokimas. Karys, esantis „kapsulėje“, mato tik pro mažą angą, todėl jam sunku laiku pastebėti pavojų, koordinuoti veiksmus su kitais kariais ar orientuotis sudėtingoje aplinkoje.
Antra, kyla rimtų judėjimo sunkumų. Ypač esant stipriam vėjui, tokį lengvą namiuką galima nesunkiai nuplėšti ar net parversti kartu su jame esančiu kariu. Tai ne tik sukelia papildomą pavojų, bet ir gali sutrikdyti manevrus ar pasitraukimą.
Abejonių kelia ir realus tokios apsaugos efektyvumas. Net jei pavyktų šiek tiek sumažinti šiluminį pėdsaką ir apsunkinti aptikimą termovizinėmis kameromis, tai gali tapti privalumu tik naktį. Dienos metu karys „kapsulėje“ gali būti lengviau pastebimas įprastomis optoelektroninėmis žvalgybos sistemomis – tiek iš dronų, tiek iš žemės.
Galima manyti, kad rusų sumanymas – daugiausia naudoti šiuos namelius judėjimui tamsoje, kai termovizinių prietaisų vaidmuo ypač didelis. Vis dėlto tik laikas parodys, ar ši improvizuota priemonė suteiks realų pranašumą, ar liks dar vienu desperatišku bandymu prisitaikyti prie dronų dominuojamo karo.
