Žiemą natūralaus maisto šaltiniai paukščiams smarkiai sumažėja, todėl nuo žmonių dėmesio ir pagalbos dažnai priklauso, ar jie sėkmingai išgyvens šaltąjį metų laiką. Vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų padėti žiemojantiems paukščiams – namuose pasigaminti taukinių, dar vadinamų riebaliniais, kamuoliukų. Juos lengva paruošti, tai nekainuoja daug, o svarbiausia – galima visiškai kontroliuoti sudėtį ir būti tikriems, kad paukščiai gauna tik jiems tinkamą ir naudingą maistą.
Namuose gaminami riebaliniai kamuoliukai turi didelį pranašumą prieš parduotuvėse siūlomus gaminius. Pastarieji neretai būna prastesnės sudėties – juose gali būti hidrintų augalinių riebalų, druskos ar net kepinių likučių, kurie paukščiams yra žalingi. Druska paukščiams itin pavojinga, todėl jų lesinimas duona ar kitais stalo likučiais laikomas rimta klaida. Gamindami lesalą patys galite naudoti tik natūralius produktus, be cheminių priedų ir nereikalingų užpildų, o kartu išvengsite plastikinių tinkliukų ar pakuočių, galinčių kelti pavojų paukščiams.
Riebaliniai kamuoliukai yra itin kaloringas maistas, padedantis paukščiams sukaupti energijos atsargas ir palaikyti kūno temperatūrą per šalčius bei ilgas žiemos naktis. Ne visi paukščiai minta vien grūdais – daliai jų ypač svarbus baltymingas maistas, kuris šaltuoju metų laiku tampa sunkiai prieinamas. Tinkamai parinktas riebalų ir sėklų mišinys iš dalies kompensuoja šį trūkumą.
Tokius kamuoliukus mielai lesa daugelis Lietuvoje žiemojančių paukščių. Dažniausi jų lankytojai yra zylės – didžiosios, mėlynosios ir kuoduotosios, kurios šiltuoju metų laiku daugiausia minta vabzdžiais. Prie lesyklų taip pat dažnai pasirodo naminiai žvirbliai, karkliniai žvirbliai, lipučiai, geniai, o kartais ir šarkos ar kėkštai. Atšiauresnėmis žiemomis riebaliniu lesalu susidomi ir sniegenos bei juodieji strazdai. Visiems šiems paukščiams riebalai yra itin koncentruotas energijos šaltinis, ypač svarbus esant stipriems šalčiams.
Riebalinių kamuoliukų pagrindas visada turi būti paprastas: gyvūniniai riebalai ir sausi, neapdoroti priedai. Dažniausiai naudojamos saulėgrąžų sėklos, avižiniai dribsniai, soros ar kitos smulkios kruopos, linų sėmenys bei smulkinti, nesūdyti riešutai. Visi šie priedai turi būti sausi, be druskos ir prieskonių. Kuo mišinys paprastesnis, tuo jis tinkamesnis paukščiams – jiems svarbiausia gauti kaloringo ir saugaus maisto, o ne sudėtingų skonių derinių.
Geriausiai riebaliniams kamuoliukams tinka žalias, nesūdytas kiaulienos taukas arba jautienos lajus. Tai labai kaloringi riebalai, kurie gerai išlaiko žemą temperatūrą ir lėčiau genda. Margarinas, sūdytas sviestas ar augaliniai aliejai paukščiams netinka – jie gali greičiau gesti, sukietėti ar prarasti maistinę vertę. Riebalai turi būti švieži ir geros kokybės, nes nuo jų priklauso viso lesalo saugumas.
Į riebalinius kamuoliukus jokiu būdu negalima dėti druskos, prieskonių, duonos, bandelių, sausainių, perdirbtų mėsos gaminių, sūrių riešutų, razinų ar naudotų kepimo riebalų. Tokie priedai gali sukelti paukščiams virškinimo sutrikimus ar net apsinuodijimą.
Kamuoliukų gamyba yra paprasta. Riebalus reikia lėtai ištirpinti silpnoje kaitroje, neleisti jiems virti ar kepti. Skystą riebalą atvėsinus iki šilto, bet ne karšto, į jį pamažu įmaišomi sausi grūdai ir sėklos, kol gaunama tiršta, lipni masė. Mišinys dedamas į formeles arba formuojami rutuliukai rankomis, į vidurį įspraudžiant virvelę pakabinimui. Sustingę vėsioje vietoje, kamuoliukai tampa tvirti ir paruošti kabinti.
Riebalinius kamuoliukus geriausia kabinti užuovėjoje, nuo lietaus ir vėjo apsaugotose vietose, pakankamai aukštai, kad neprieitų katės ar kiti plėšrūnai. Atšilus orams būtina reguliariai tikrinti jų būklę ir pašalinti suminkštėjusius ar pradėjusius gesti lesalus. Specialistai pataria lesinti paukščius nuosekliai – pradėjus tai daryti, maitinimą tęsti iki pavasario, nes paukščiai greitai pripranta prie pastovaus maisto šaltinio.
