Ledynai sparčiai tirpsta ir išlaisvina tai, kas tūkstantmečius buvo sukaustyta sniege ir lede. Mokslininkai perspėja, kad šis procesas gali kelti iki šiol menkai suvoktą grėsmę žmonių sveikatai ir ekologinėms sistemoms.
Visame pasaulyje tirpstantys ledynai turės pasekmių ne tik vietos ekosistemoms, bet ir gali reikšmingai paveikti epidemiologinę situaciją. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad šis procesas yra susijęs su antibiotikams atsparių genų plitimu į upes, ežerus ir kitus svarbius gėlo vandens šaltinius.
Mokslininkai pabrėžia, kad ledynai veikia kaip natūralus „šaldiklis“, kuriame tūkstančius metų saugomi įvairūs biologiniai objektai ir medžiagos. Tyrimo autoriaus Guannano Mao teigimu, ledynai yra tarsi „genetiniai archyvai“, kuriuose kaupiami, be kita ko, ir antibiotikams atsparūs genai. Dėl globalinio atšilimo spartėjantis ledynų tirpsmas paverčia šiuos archyvus „aktyviais šaltiniais“, iš kurių šie genai patenka į aplinką.
Įprasta manyti, kad vadinamosios „superbakterijos“, atsparios daugeliui antibiotikų, yra vien tik šiuolaikinės medicinos, žemės ūkio ir buitinio antibiotikų vartojimo pasekmė. Tačiau mokslininkai primena, kad realybė yra sudėtingesnė.
Gamtoje ir be žmogaus įsikišimo egzistuoja daugybė natūraliai susiformavusių atsparumo genų. Problema ta, kad ledynai gali ilgai ir dideliais kiekiais kaupti šią genetinę informaciją. Tirpstant ledynams, kartu su ištirpstančiu vandeniu į upes ir ežerus gali patekti reikšmingas šių genų kiekis.
„Ledynų maitinamos upės ir ežerai yra svarbūs gėlo vandens šaltiniai milijonams žmonių. Patekę į šias tarpusavyje susijusias sistemas, atsparumo genai gali sąveikauti su šiuolaikinėmis bakterijomis, padidindami riziką, kad jie plis mikrobų bendrijose“, – teigia tyrėjai.
Kaip aiškina mokslininkai, mikrobų pasaulyje genai gali būti perduodami tarp skirtingų organizmų ne vien per įprastą dauginimąsi. Tai viena iš priežasčių, kodėl atsparumo antibiotikams genai gali plisti labai greitai ir plačiai, net ir tarp skirtingų bakterijų rūšių.
Tyrimo autoriai nepateikia teiginio, kad ledynai patys „kuria“ superbakterijas. Vis dėlto pabrėžiama, jog iš ledynų išsiskiriantys atsparumo genai gali padidinti tikimybę susidaryti pavojingoms genetinėms kombinacijoms, kai šie genai susitinka su bakterijomis, turinčiomis didelį potencialą sukelti ligas žmonėms ar gyvūnams.
