Vanduo yra esminė mūsų kūno sudedamoji dalis ir atlieka svarbų vaidmenį kasdieniuose organizmo procesuose. Jis būtinas maistinių medžiagų pernašai, kūno temperatūros reguliavimui ir medžiagų apykaitos produktų šalinimui. Pakankamas skysčių kiekis gerina susikaupimą, padeda virškinimui ir palaiko veiksmingą organizmo detoksikaciją – ir tai tik dalis jo privalumų.
Dažnai kartojama, kad per dieną reikėtų išgerti bent 2 litrus vandens, tačiau tokia rekomendacija yra pernelyg supaprastinta ir ne visiems tinkama. Laimei, individualų poreikį galima gana nesudėtingai apskaičiuoti taikant paprastas formules.
Segmentinis metodas
Vienas iš būdų nustatyti dienos skysčių poreikį – segmentinis kūno masės metodas. Pagal šią formulę pirmajam 10 kg kūno svorio reikia daugiausia vandens kilogramui, antrajam 10 kg – šiek tiek mažiau, o kiekvienam vėlesniam kilogramui – dar mažiau.
Pavyzdžiui, 60 kg sveriantis žmogus turėtų išgerti apie 2300 ml vandens per dieną, skaičiuojant po 100 ml kiekvienam iš pirmųjų 10 kg, po 50 ml – kiekvienam iš antrųjų 10 kg ir po 20 ml – kiekvienam likusių 40 kg.
Kalorijų metodas
Kitas būdas – metodas, pagrįstas dienos raciono kaloringumu. Jis pritaiko skysčių kiekį prie realaus organizmo metabolinio darbo. Kuo daugiau energijos gauname su maistu, tuo daugiau vandens organizmui reikia maistinėms medžiagoms apdoroti ir medžiagų apykaitos produktams pašalinti.
Pavyzdžiui, suaugęs žmogus, kurio dienos racionas siekia 2000 kcal, turėtų išgerti apie 2000 ml vandens per dieną (1 ml vandens 1 kcal, o vaikams – 1,5 ml 1 kcal). Šis metodas ypač parankus skaičiuojantiems kalorijas ar besilaikantiems konkrečios dietos, nes tiksliai suderina skysčių kiekį su realiais organizmo metaboliniais poreikiais.
Dehidratacijos keliamas pavojus
Nepakankamas skysčių vartojimas susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis. Net ir nedidelis organizmo skylių sumažėjimas gali lemti prastesnę koncentraciją, sumažėjusią fizinę ir protinę ištvermę, sustiprėti galvos bei migreniniai skausmai, atsirasti didesnis nuovargis.
Lėtinis dehidratavimas veikia inkstų ir šlapimo sistemos veiklą, didina inkstų akmenligės ir šlapimo takų infekcijų riziką. Reikėtų prisiminti ir tai, kad nepakankamas skysčių kiekis tiesiogiai veikia kortizolio – pagrindinio streso hormono – lygį. Tai reiškia, kad žmonės, patiriantys didesnį stresą, turėtų ypač rūpintis tinkamu vandens vartojimu, kad padėtų organizmui silpninti streso reakciją.
Kaip matyti, tinkamas skysčių kiekis daro didelę įtaką visam organizmui, todėl turėtume kur kas atidžiau stebėti, kiek vandens išgeriame kasdien.
