Nedideli smegenų bangų aktyvumo pokyčiai gali prognozuoti Alzheimerio ligą daugiau kaip dvejais metais anksčiau nei ji diagnozuojama, rodo naujas tyrimas. Šis signalas gali tapti itin jautriu ankstyvu kognityvinio nuosmukio biomarkeriu.
Pasitelkę neinvazinę smegenų vaizdinimo techniką – magnetoencefalografiją (MEG), JAV Brauno universiteto ir Ispanijos Madrido Complutense universiteto bei La Lagunos universiteto neuro mokslininkai išanalizavo 85 pacientų, kuriems buvo diagnozuotas lengvas kognityvinis sutrikimas, ramybės būsenos smegenų bangų aktyvumą.
Mokslininkų komanda aptiko aiškius smegenų bangų raštų skirtumus tarp tų dalyvių, kuriems vėliau išsivystė Alzheimerio liga. Šiai grupei būdinga, kad jų beta bangos generuojamos rečiau, jų galia mažesnė, o trukmė – trumpesnė, palyginti su tais pacientais, kuriems per tą patį laikotarpį Alzheimerio liga neišsivystė.
„Mes aptikome elektrinių smegenų veiklos signalų modelį, kuris parodo, kuriems pacientams greičiausiai per dvejus su puse metų išsivystys Alzheimerio liga“, – sako bendraautorė ir Brauno universiteto neuro mokslininkė Stepanie Jones.
„Galimybė neinvaziniame tyrime pirmą kartą stebėti naują ankstyvą Alzheimerio ligos progresavimo žymenį smegenyse yra labai jaudinantis žingsnis į priekį.“
Nustatyti raštai atitinka kritinį beta bangų aktyvumo pokytį, kuris paprastai pasireiškia apie 60-uosius gyvenimo metus sveikiems žmonėms. Nuo šio momento šių impulsų intensyvumas paprastai pamažu mažėja, tačiau Alzheimerio liga sergantiems asmenims šis nuosmukis būna žymiai spartesnis.
Pastarųjų metų MEG vaizdinimo tyrimai siejo labai menkus smegenų bangų pokyčius su mokymusi, atmintimi ir vykdomosiomis funkcijomis, o tai patvirtina šios technikos potencialą kaip kognityvinio sutrikimo biomarkerio.
Viskas priklauso nuo to, kaip interpretuojami MEG rodmenys. Dažnai jie analizuojami kaip vidurkiai, tačiau, tyrėjų teigimu, toks metodas gali „išlyginti“ ir paslėpti kritiškai svarbią informaciją. Šio naujo tyrimo autoriai pasirinko daug detalesnę, tikslesnę analizės metodiką.
Galiausiai paaiškėjo, kad pacientams, kuriems vėliau buvo diagnozuota Alzheimerio liga, beta bangų impulsai buvo trumpesni. Kai kurie duomenys rodo, kad visame smegenų tinkle pasireiškiantys beta bangų impulsai yra savotiškas slopinančios (inhibicinės) kontrolės veikimo požymis.
Todėl tyrėjai daro prielaidą, kad gebėjimas lanksčiai reguliuoti beta bangų impulsus, atsižvelgiant į atliekamą kognityvinę užduotį, yra būtinas optimaliam smegenų funkcionavimui.
Pastebėtas su tuo susijęs kognityvinis nuosmukis tų pacientų grupėje, kuriems vėliau išsivystė Alzheimerio liga, „gali būti tiesiogiai susijęs su slopinančios kognityvinės kontrolės stoka“, rašo tyrimo autoriai.
Ši prielaida dera su viena iš pirmaujančių hipotezių, pagal kurią ankstyvosiose Alzheimerio ligos stadijose smegenyse atsiranda hiperjaudrių neuronų.
„Dabar, kai aptikome beta impulsų požymius, kurie leidžia prognozuoti Alzheimerio ligos progresavimą, kitas mūsų žingsnis – ištirti jų generavimo mechanizmus naudojant kompiuterinio neuronų modeliavimo priemones“, – teigia Jones.
„Jei sugebėsime atkurti, kas tiksliai vyksta ne taip smegenyse, kad atsiranda šis signalas, tuomet kartu su kolegomis galėsime testuoti terapijas, kurios galbūt pajėgtų šią problemą ištaisyti.“
