Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigalioję kelių apsaugos zonų reglamentavimo pakeitimai sudaro palankesnes sąlygas elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai visoje Lietuvoje. Pagal naują susisiekimo ministro įsakymo redakciją elektromobilių įkrovimo stotelės galės būti įrengiamos arčiau kelių, taip sudarant prielaidas spartesnei ir patogesnei infrastruktūros plėtrai visoje šalyje.
„Elektromobiliais važiuojančių žmonių kasmet daugėja, todėl infrastruktūra turi vystytis kartu su realiais poreikiais ir Europos Sąjungos nustatytomis kryptimis. Šiuo sprendimu šaliname perteklines kliūtis ir sudarome sąlygas įkrovimo tinklui sparčiau plėstis prie pagrindinių šalies kelių, suteikiant gyventojams daugiau galimybių rinktis elektromobilį kasdienėms ir ilgesnėms kelionėms“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Stotelės galės būti arčiau kelių
Pagal atnaujintą tvarką elektromobilių įkrovimo stotelės gali būti įrengiamos arčiau kelių. Magistraliniuose ir krašto keliuose leidžiama laikytis mažesnio nei 30 metrų atstumo nuo kelio briaunos, o rajoniniuose keliuose – mažesnio nei 20 metrų.
Kartu nustatyti ir saugumo reikalavimai – įkrovimo stotelės turi būti įrengiamos ne arčiau kaip 4 metrai nuo kelio juostos ribos, išlaikant laisvos nuo kliūčių zonos atstumą. Taip pat būtina sudaryti sutartį su kelio valdytoju dėl šių stotelių įrengimo ir galimo iškėlimo.
„Nematomos sienos“ mažinimas
Pasak kelių infrastruktūros bendrovės „Via Lietuva“ vadovo Martyno Gedaminsko, šie pakeitimai rodo aiškų požiūrio į elektromobilių įkrovimo tinklą pokytį – ši infrastruktūra tampa natūralia ir svarbia transporto sistemos dalimi.
„Iki šiol kelių apsaugos zonos buvo viena didžiausių „nematomų sienų“ elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrai. Naujas reglamentavimas aiškiai įtvirtina, kad elektromobilių įkrovimo stotelės pripažįstamos būtina, mažos rizikos infrastruktūra, kuri gali būti įrengiama arčiau kelio, laikantis saugumo reikalavimų ir sprendinius suderinus su kelio valdytoju“, – teigia „Via Lietuva“ generalinis direktorius Martynas Gedaminskas.
Mažiau biurokratijos ir daugiau patogių vietų
Reglamentavimo supaprastinimas sudaro palankesnes sąlygas greičiau įgyvendinti projektus, mažina biurokratinę naštą ir suteikia galimybę įrengti įkrovimo stoteles patrauklesnėse, didelius transporto srautus generuojančiose vietose. Tai taip pat atveria kelią efektyvesnei partnerystei tarp investuotojų ir kelių infrastruktūros valdytojo.
„Nauda akivaizdi ir eismo dalyviams – daugiau įkrovimo stotelių atsiras ne tik miestuose, bet ir pagrindiniuose šalies keliuose. Tai leis patogiau planuoti ilgesnes keliones, taupyti laiką ir ilgalaikėje perspektyvoje mažinti kelionių kaštus“, – sako M. Gedaminskas.
Rekordiniai elektromobilių pardavimai ir augantis poreikis
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus teigimu, nors šiuo metu elektromobilių skaičius Lietuvoje dar nedidelis – grynieji Lietuvos keliais važinėjantys elektromobiliai sudaro tik apie 1,3 proc. visų šalyje registruotų M1 klasės automobilių – kasmet fiksuojamas reikšmingas jų pardavimų augimas.
„2025 metai buvo rekordiniai pagal elektromobilių pardavimus Lietuvoje. Tobulėjant technologijoms, elektromobiliams pingant, o naftos produktams vis brangstant, nėra jokių priežasčių, kad ši tendencija turėtų keistis. Prie šių pokyčių turi prisitaikyti ir elektromobilių viešojo įkrovimo infrastruktūra“, – teigia M. Nagevičius.
Pasak jo, čia matoma abipusė priklausomybė: žmonės elektromobilius perka tik tada, kai žino, kad juos pakrauti keliuose bus paprasta, įkrovimo stotelių tinklas bus tankus, o pačiose stotelėse nekils eilių. Kita vertus, į elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą finansiškai naudinga investuoti tik tuomet, kai į naujas viešo įkrovimo stoteles atvyksta pakankamai elektromobilių.
„Todėl kelių apsaugos zonų reglamentavimo pakeitimai yra labai laiku, priimti išmintingai įvertinus ne tiek esamą, kiek ateities poreikį, kuris atsiras po 2–3 metų. Maždaug tiek ir užtruks įrengti daug naujų viešo elektromobilių įkrovimo stotelių patogiausiose vairuotojams vietose mūsų keliuose“, – sako M. Nagevičius.
Šis sprendimas svarbus ir tarptautiniame kontekste – jis prisideda prie klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimo, stiprina Lietuvos konkurencingumą Baltijos regione ir padeda efektyviau panaudoti Europos Sąjungos investicijas tvaraus transporto plėtrai.
