Trečiasis sausio mėnesio pirmadienis dažnai vadinamas pačia liūdniausia metų diena – „Liūdnuoju pirmadieniu“ (angl. Blue Monday). Nurimus didžiųjų žiemos švenčių šurmuliui, daugelis žmonių ima jausti finansinį stresą, smerkia save už jau sulaužytus ar taip ir neįgyvendintus naujametinius pažadus, o už lango – šalta ir tamsu. Nenuostabu, kad tai mažina motyvaciją ir energijos lygį. Vis dėlto psichoterapijos specialistai turi patarimų, kaip padėti sau ir išbūti vieną niūriausių metų laikotarpių.
„Liūdnojo pirmadienio“ idėja atsirado ne kaip rimtų mokslinių tyrimų rezultatas, o kaip kelionių agentūros Jungtinėje Karalystėje marketingo kampanija.
2004 m. kelionių bendrovės „Sky Travel“ užsakymu psichologas Cliffas Arnalas atliko skaičiavimus ir paskelbė, kad būtent trečiąjį sausio pirmadienį žmonių laimės lygis esą yra žemiausias per visus metus. Tokiu būdu buvo skatinama šiuo laikotarpiu planuoti ir užsisakyti keliones. Vėliau pats psichologas pripažino, kad šie skaičiavimai neturi mokslinio pagrindo ir tėra pseudomokslas, tačiau „liūdniausios metų dienos“ koncepcija išpopuliarėjo, ypač kalbant apie psichikos sveikatos svarbą.
Gydytoja psichoterapeutė Lina Besigirskaitė taip pat rekomenduoja atsisakyti „Liūdnojo pirmadienio“ kaip universalios diagnozės, tačiau kartu ragina pripažinti sezoninius psichologinius svyravimus kaip biologiškai ir psichologiškai pagrįstą reiškinį.
Kodėl žiemą sumažėja energijos ir motyvacijos?
Pasak L. Besigirskaitės, moksliniai tyrimai rodo, kad žiemos mėnesiais, ypač sausį ir vasarį, daliai žmonių gali sumažėti energija, iniciatyva ir vidinė motyvacija. Tai turi aiškias biologines, psichologines ir socialines priežastis.
„Iš savo psichoterapijos praktikos pastebiu, kad motyvacijos sumažėjimas dažniausiai pasireiškia atidėliojimu, negalėjimu pradėti įgyvendinti naujų planų ar tęsti nusistovėjusios rutinos, išaugusiu polinkiu į savikritiką, kas dar labiau mažina motyvaciją imtis veiklos“, – sako L. Besigirskaitė.
Ji pabrėžia, kad žiemą patiriamas motyvacijos ir energijos stygius nereiškia tinginystės ar valios stokos. Jį lemia kompleksiniai veiksniai.
„Sumažėjęs natūralios dienos šviesos kiekis sutrikdo cirkadinį ritmą ir keičia serotonino bei melatonino balansą smegenyse, o tai tiesiogiai veikia energijos lygį ir nuotaiką. Šį poveikį dar labiau sustiprina vitamino D stygius, kuris siejamas su nuovargiu ir sumažėjusia motyvacija. Tuo pat metu trumpesnės dienos ir nepalankios oro sąlygos skatina kognityvinį „atsitraukimą“ – žmonės dažniau vengia naujų iššūkių ir renkasi saugią rutiną kaip adaptyvią energijos taupymo strategiją“, – aiškina specialistė.
Paprasti būdai motyvacijai pakelti
Pasak L. Besigirskaitės, kartais veiksmingiausia motyvacijos strategija žiemą – ne spausti save veikti daugiau, o sąmoningai leisti sau veikti mažiau. Ji dalijasi keliais moksliškai pagrįstais patarimais, galinčiais padėti pakelti motyvaciją.
Pradėkite veikti net ir neturėdami motyvacijos. Elgesio aktyvinimo terapija teigia, kad motyvacija dažnai atsiranda po veiksmo, o ne prieš jį. Net ir minimalus veiksmas gali suaktyvinti psichologinį impulsą tęsti. Pabandykite įsipareigoti kokiai nors veiklai bent 5 minutėms – toks mažas žingsnis dažnai sumažina vidinį pasipriešinimą ir natūraliai įtraukia į veiklą.
Nebauskite savęs, jei jaučiatės sulėtėję. Logoterapijos požiūriu, gyvenimo prasmė nebūtinai atsiranda tada, kai intensyviai kažką veikiame ar siekiame rezultatų. Ji gali gimti ir tuomet, kai leidžiame sau sulėtėti, sustoti ir įsiklausyti į save. Psichologiniu požiūriu žiema dažnai tampa natūraliu savirefleksijos laikotarpiu – mažesnis tempas padeda aiškiau pamatyti, kas mums iš tiesų svarbu. Todėl vietoje klausimo „ką dar turėčiau nuveikti?“ verta savęs paklausti: „kaip aš jaučiuosi, kas man iš tiesų svarbu, ką norėčiau paleisti, o ką – tęsti?“
Palaikykite socialinius kontaktus. Net minimalus, bet reguliarus bendravimas gali pakelti motyvaciją ir sustiprinti psichologinį stabilumą. Stenkitės reguliariai pasidalyti savo vidiniais išgyvenimais ir patirtimis su žmogumi, kuris jus palaiko, geba būti šalia ir išklausyti.
Atkreipkite dėmesį į sensorinius pojūčius. Sąmoningas dėmesio nukreipimas į kūno pojūčius padeda atkurti psichologinį gyvumą ir mažina emocinę apatiją. Kasdien sąmoningai pastebėkite ir įvardykite bent vieną sensorinį pojūtį – garsą, kvapą, vaizdą ar tekstūrą.
Psichikos sveikatos paslaugos populiariausios – sausį
„Nors liūdniausia metų diena yra išgalvota sąvoka, vis dėlto nereikėtų nuvertinti įtaigos galios. Neigiamas nusiteikimas konkrečios dienos atžvilgiu gali tapti save išpildančia pranašyste ir lemti prislėgtą savijautą. Tai taip pat gali sukelti lūkestį, kad kitą dieną ar savaitę turėtume pasijusti geriau, tačiau taip nutinka ne visada“, – sako „Lietuvos draudimo“ specializuotos rizikos ekspertas Audrius Zinevičius.
Pasak eksperto, ši diena vis dėlto gali būti proga atkreipti dėmesį į savo psichikos sveikatą, ypač sudėtingu žiemos laikotarpiu. Ilgalaikis liūdesio jausmas ar motyvacijos stoka gali lemti perdegimą, padidėjusį stresą ir net depresiją.
„Mūsų bendrovės sveikatos draudimo paslaugų duomenys atskleidžia, kad daugiausia klientų, kurie turi patys įsigytą ar darbdavio suteiktą privatų sveikatos draudimą, į psichologus, psichoterapeutus ar psichiatrus dažniausiai kreipiasi būtent sausio mėnesį“, – teigia A. Zinevičius.
„Lietuvos draudimo“ duomenys taip pat rodo, kad sveikatos draudimo klientų susidomėjimas psichikos sveikatos specialistų paslaugomis kasmet auga. Tiek darbdavių suteiktu, tiek privačiai įsigytu sveikatos draudimu besinaudojantys klientai vis dažniau domisi, ar draudimas apima psichologo konsultacijas.
„Per pastaruosius kelerius metus matome aiškią tendenciją, kad psichikos sveikatos paslaugos tampa viena labiausiai vertinamų ambulatorinio gydymo sričių. Pavyzdžiui, 2023 m. išmokos klientams už psichologo paslaugas rikiavosi trečioje vietoje po šeimos gydytojo ir ginekologo. Tuo tarpu 2024 m. psichologo paslaugos pakilo į antrą vietą – visai šalia pačių populiariausių šeimos gydytojo konsultacijų“, – sako A. Zinevičius.
